Gyvenimo pokyčius ir iššūkius žmonės priima skirtingai, o ypač šiuo metu, kai situacija – itin sudėtinga. Todėl labai svarbu racionaliai ir sąmoningai vertinti tai, kas vyksta. Karantino metu neretai kovojame su ne itin pozityviomis mintimis ir emocijomis, kurios ilgainiui pradeda mus varginti.
Manau, verta žinoti, kaip tinkamai su tuo susitvarkyti patiems ir kaip padėti savo vaikams.
Psichologė Sonata Mickuvienė sutiko pasidalyti įžvalgomis apie tai, kokias pagrindines mąstymo klaidas daro žmonės, reaguodami į nepalankias aplinkybes, kaip reikėtų kovoti su nerimu, kaip visa tai suprantamai paaiškinti vaikams.
Skirtingos reakcijos į situaciją
Šalyje paskelbus karantiną, išryškėjo trys žmonių grupės: vieni viską vertina realiai, kiti nereaguoja visai, tarsi jų tai neliečia ir jiems koronavirusas yra nepavojingas, o treti perdėtai panikuoja, seka visas naujienas ir nepaliaujamai tikrina statistiką.
Dėl tų žmonių, kurie nekreipia dėmesio ir nesilaiko karantino sąlygų, valstybė jau imasi tam tikrų priemonių, tačiau psichologė S. Mickuvienė atkreipia dėmesį į tuos, kurie jaučia perdėtą nerimą ir nuolatinį įsitempimą.
Staiga atsiradęs baimės jausmas kartais verčia žmones imtis ne visai adekvačių veiksmų, o tai tik sustiprina negatyvias emocijas, kurios dažniausiai tęsiasi ne tokį trumpą laiką.
„Konsultuodama savo klientus matau, kad tas įsitempimas tampa nuolatine būsena, o tuomet žmogus pradeda stebėti ir savo kūno pojūčius – galvoja, ar nepasireiškė simptomai, išsigąsta, kai nusičiaudėja ar sukosti, ir panašiai. Kai tokie jausmai tampa nevaldomi, jie apsunkina žmogaus ir taip nelengvą šiandieninę situaciją, kuri yra visiškai nauja ir reikalauja prisitaikymo visiems“, – teigia psichologė.
Nerimas – sveikas ir patologiškas
Kiekviena gyvenimo situacija yra žmogaus proto ir jausmų „apdorojama“, todėl labai dažnai į tą patį pokytį, iššūkį žmonės reaguoja skirtingai.
Vieni į karantiną žiūri kaip į galimybę pabūti su šeimos nariais, paskambinti seniems draugams, patobulinti užsienio kalbos žinias ar išmokti naują, perskaityti knygą, išbandyti naujo patiekalo receptą, žodžiu, atlikti tai, kam anksčiau trūko laiko.
Kiti nuolat ieško jų baimes patvirtinančių įrodymų ir mato didžiulę grėsmę, kurios galiausiai jie gali ir neatlaikyti, nes nuo to kenčia ne tik psichika, bet ir imuninė sistema, bendra sveikatos būklė.
Psichologė S. Mickuvienė pabrėžia, kad itin svarbu atskirti sveiką nerimą nuo perdėto. Sveikai nerimaujantis žmogus galvoja, kad jis daro viską, ką šiuo metu gali padaryti geriausiai, jis atsisako nerimauti dėl to, kas yra už jo galios ribų. O štai patalogiškai nerimaujant, atsisakoma daryti net tai, kas yra gyvybiškai svarbu, – nustojama rūpintis savimi ar artimaisiais.
„Neseniai turėjau realią situaciją, kai paaugliui pasireiškė dideli apendicito skausmai, o jam artimas žmogus tik po didelių įkalbinėjimų nuvyko į ligoninę jam padėti, nes bijojo užsikrėsti virusu. Tokiu atveju žmogus, pasiduodamas perdėtam nerimui, tiesiog rizikuoja artimojo gyvybe“, – pasakojo psichologė.
Svarbu suprasti mąstymo klaidas
Patologinio nerimo nulemtas situacijų vertinimas dažniausiai būna neracionalus, jo veikiami žmonės daro esminių mąstymo klaidų.
Pavyzdžiui, kai kurie galvoja, kad sunkiai užsikrėtę jie patys arba jų artimas asmuo tikriausiai mirs, o viso pasaulio laukia katastrofa. Kitas save įtikina iš anksto žinąs, kaip elgsis ir ką galvos aplinkiniai, jam užsikrėtus koronavirusu, – kaltins, kad netinkamai saugojosi, artimieji jo neslaugys, kad patys neužsikrėstų, dėl to jis bus paliktas likimo valiai ir pan.
Taip mąstantys žmonės „spėja“ ateitį ir savas prognozes, baimes, nepasitikėjimą priima kaip realybę, nors sąsajų su tikrove tai gali visiškai neturėti.
Neretai žmonės yra linkę perdėtai apibendrinti bet kokią naujieną ar žinią – tuomet kiekvieną nepalankią situaciją jie mato kaip itin grėsmingą, nuo kurios tik prasidės ar jau prasidėjo visa nelaimių grandinė.
„Tokio nerimo ir streso akivaizdoje geros žinios yra nuvertinamos kaip visai nereikšmingos, o akcentuojami tik neigiami situacijos aspektai, kol galiausiai žmogui kyla įvairiausių negatyvių jausmų: baimė, įtampa ar net pyktis ir panika. Žmonės galvoja, jog jų neigiamos emocijos atspindi tikrąją realybę – aš taip jaučiuosi, vadinasi, tai yra tiesa. Nors taip manyti yra klaidinga“, – teigia psichologė S. Mickuvienė.
Negalima meluoti vaikui
Suaugusieji ieško įvairių būdų, kaip tinkamai priimti šią situaciją, todėl jiems tenka nemenka užduotis – ne tik susitvarkyti su savo emocijomis, bet ir deramai bei suprantami visa tai paaiškinti vaikams. Tačiau psichologė akcentuoja: už vaikų emocinę būseną, kad ir kokia ji būtų, net ir kritiniais momentais yra atsakingi tėvai.
Kartais taip gali neatrodyti, tačiau vaikai stebi savo tėvus ir jų reakcijas, o gautą informaciją interpretuoja savaip. Todėl itin svarbu kurti pasitikėjimą tarp tėvų ir vaiko, dalytis realiomis žiniomis apie esamą situaciją, nemeluoti jam ir nesakyti, kad viskas bus gerai, kai tuo pat metu suaugęs žmogus pats jaučia didžiulę baimę.
„Reikia nebijoti prisipažinti vaikui, kad yra neramu, tačiau visi kartu privalome laikytis karantino, dažnai ir atsakingai plauti rankas, nešioti kaukes, nesiliesti prie įvairių paviršių ir vengti kontakto su kitais žmonėmis.
Juk visa tai tik tam, kad apsaugotume savo senelius ir kitus vyresnius žmones, kad greitai vėl galėtume nevaržomai išeiti į lauką, sugrįžti į darželį ar nuvykti pas mylimus draugus į svečius. Svarbu kalbėti ramiai ir vaikui suprantama kalba, atsižvelgiant į jo amžių“, – pataria psichologė S. Mickuvienė.
Emocijų geriau neslopinti
Anot psichologės, pirmiausia žmogus turi suvokti, kad visko gyvenime jis sukontroliuoti negali ir yra visiškai normalu jausti intensyvias emocijas šiuo metu, nes tokiu būdu mes prisitaikome prie visų gyvenimo pokyčių.
Taip pat nevertėtų emocijų slopinti ir leisti joms atlikti savo „darbą“, nes kitu atveju mūsų psichika ras kitų būdų, kaip tas emocijas išreikšti, pavyzdžiui, gali prasidėti įvairūs kūno skausmai, nemiga.
Jaučiant varginančią įtampą ir nerimą, puiki pagalba yra meditacija (suaugusiems tai gali būti kvėpavimo pratimai, mažiesiems padeda grynas oras, įvairios dėlionės). Rekomenduojama parsisiųsti nemokamą išmaniųjų įrenginių programėlę „Ramu“. Nors ji yra skirta panikos atakas patiriantiems asmenims, programėlė puikiai padės visiems, šiuo laikotarpiu norintiems išmokti medituoti, pailsėti.
Be to, vertėtų sąmoningai riboti skaitomų naujienų srautą, stengtis atitraukti savo mintis ir užsiimti atpalaiduojančia veikla, pavyzdžiui, knygos skaitymu, gaminimu ar žaidimu su vaikais.
Šiuo laikotarpiu reikia atrasti bendravimo džiaugsmą, o tiems, kas neturi su kuo pasikalbėti, patariama pasinaudoti nemokamomis pagalbos linijomis.
„Vertinkime viską kaip galimybę tam, ką buvome pamiršę ir ko nespėjome. Kontroliuokime tik tai, kas mūsų valioje, ir neleiskime neracionalioms mintims mūsų užvaldyti“, – pataria psichologė S. Mickuvienė.
Karolina Kotryna Petrauskaitė
