Rugsėjo pirmąją apie save priminė prieš šešis dešimtmečius nugriaudėjęs Antrasis pasaulinis karas: Vytauto gatvėje kasę šulinį darbininkai rado keturis artilerijos sviedinius.
SPROGMENĮ METĖ PER TVORĄ
Rugsėjo pirmąją Vytauto gatvės 12-ojo namo kieme, Vytauto Motuzo sodyboje dirbę vyrai kasdami šulinį rado keturis karo laikų artilerijos sviedinius.
Pasak jų, pirmąjį sviedinį, kuris buvo aplipęs purvais ir vyrams įtarimo nesukėlė, jie iškasę net metė per tvorą. Tačiau pagalvoję, kad metalas – naudingas daiktas, parsinešė atgal. Iš pradžių kastuvu nuo jo nugrandė purvą, po to nuplovė ir tik tada suprato, kad tai artilerijos sviedinys.
Po kurio laiko aptiko antrą, trečią. Tada jau vyriškiai nusprendė, kad gana kasti. “Pagalvojome, kad geriau kviesti išminuotojus, nes šis kasimas gali blogai baigtis”, – pasakojo vyrai. Sužinoję apie radinius, kieme pradėjo būriuotis vaikai, todėl vieną sviedinį net nunešė ir užrakino į sandėliuką. Vyriškiai piktinosi policija, neva pareigūnai atvažiavo, pažiūrėjo ir išvažiavo. Po to pasirodė tik vakare, o sunaikino sviedinius tik apie devintą valandą vakaro.
Atvykę iš Klaipėdos dragūnų būrio išminuotojai nusprendė sprogmenis sunaikinti mūsų rajone, todėl pavojingą krovinį lydėjo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas ir medikai.
Keturi sviediniai buvo sunaikinti šalia Tirkšlių esančiuose atokiuose grioviuose.
Pasak sodyboje, kurioje aptiktas pavojingas radinys, gyvenančios Birutės Petrošienės, šis šulinys jau ne pirmą kartą pateikia nemalonių “siurprizų”: rugpjūčio pradžioje išminuotojai jau išvežė tris sviedinius. Laimei, pasak moters, daugiau šulinio gilinti neteks, todėl bus galima ramiai gyventi.
SVIEDINIAI BUVO LAIDOJAMI KŪDROJE
“Šioje vietoje pakasus kiek į dešinę, būtų galima rasti dar ne vieną sviedinį ar miną”, – “Santarvę” tikino nuo mažų dienų šioje gatvėje augusi Birutė Petrošienė. Pasak jos, Antrojo pasaulinio karo metais, norėdami susprogdinti geležinkelio linijas, tarp kurių yra įsikūrusi Vytauto gatvė, tiek viena, tiek kita kariaujanti pusė negailėjo sprogmenų, kurių nemaža dalis nesprogo ir jais buvo tirštai nuklota visa pagelžkelė.
Šioje vietoje buvusi kūdra, apžėlusi nendrėmis, ir visi gyventojai, kad nemaišytų apdirbti daržus, sprogmenis metę į ją. Po kurio laiko kūdra buvusi užstumdyta, o dabar pradėjus kasti, sviediniai pradėjo lįsti į paviršių.
Anot moters, ji ir dabar, eidama palei geležinkelį, gali parodyti, kuriose vietose buvo užkasinėjami sprogmenys, kur buvo palaidotas žuvęs karys. Ir šioje vietoje stovėjęs jų namas yra nukentėjęs nuo bombos sprogimo, tačiau B. Petrošienė tvirtai tiki, kad visiško sugriovimo išvengti pavyko tik todėl, kad jų kieme senelis 1915 metais pastatęs globėjo nuo ugnies šventojo Florijono skulptūrą, kuri ir šiandien dar puošia kiemą.
SVARBIAUSIA – NEARDYTI SPROGMENŲ
Pasak rajono Policijos komisariato organizacinio poskyrio viršininko Antano Garalio, priekaištai policijai nepagrįsti: visi pareiškimai yra užregistruojami budėjimo knygoje, pareigūnas atvažiuoja pažiūrėti, ar pavojingi sprogmenys, patikslina jų radimo vietą. Jei reikia, ji yra aptveriama ir prižiūrima.
Anot A. Garalio, savų išminuotojų Mažeikiuose nėra, todėl tenka kviestis iš uostamiesčio. Jie tuo metu gali būti išvykę į kitą vietą, todėl kol atvažiuoja, gali tekti laukti ne vieną valandą.
“Vytauto gatvės rajonas mums kelia didžiausių rūpesčių”, – teigė A. Garalis. Čia beveik kas mėnesį tenka važiuoti pagal iškvietimus: tai gatvės gale esančiame miške, tai kasdami daržą žmonės randa sprogmenų. Pasak pareigūno, svarbiausia, kad žmonės įsisąmonintų, jog jų negalima ardyti, o palikti vietoje ir neprileisti vaikų bei pranešti pareigūnams.
Kol kas mūsų rajone pavyko išvengti pavojingų radinių sukeltų nelaimių.
Vidas STANKUS
Jono STRAZDAUSKO nuotrauka
