Kas mažeikiškius moksleivius mokys po penkiolikos metų?

Iš Švietimo skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad po penkiolikos metų rajone pristigs kvalifikuotų patyrusių pedagogų.
Aukštosiose pedagoginėse mokyklose trūksta studentų, mokyklose maža jaunų specialistų, o garbaus amžiaus pedagogai su mokyklomis atsisveikinti neskuba.


INFORMACIJOS
NETURĖJO
Pasidomėjus, kiek ir kokio amžiaus rajone dirba pedagogų, Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ negalėjo atsakyti.
Paprašyti korespondentų, skyriaus specialistai dvi savaites tai aiškinosi. Tuo tarpu daugelis Lietuvos rajonų savo interneto puslapiuose skelbia išsamius duomenis apie švietimo įstaigų bendruomenes.
Nuo pat pradžių buvo aišku tik tai, kad mokyklose šiuo metu darbuotojų netrūksta.
Kaip sakė A. Stonkus, tuščių darbo vietų nebeliko atėjus sunkmečiui. Tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus pedagogai, prieš keletą metų dėl geresnių atlyginimų pasirinkę darbą privačiose įmonėse, panoro grįžti dirbti į švietimo įstaigas.
Šiuo metu yra ir mokytojų „rezervas“. Mažeikių darbo biržos duomenimis, darbo ieško 51 pedagoginį išsilavinimą turintis mažeikiškis. Mokytojais dirbti pageidauja 44, iš jų – trys absolventai.
Mažeikių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Rita Jurkūnienė „Santarvę“ informavo, kad ketvirtadalis užsiregistravusiųjų yra specialistai iki 25 metų amžiaus.
JAUNŲ TIEK,
KIEK IR VYRESNIŲ
Švietimo skyrius suskaičiavo, kad rajone dirba beveik tūkstantis mokytojų – 962. (Paskaičiavus vidurkį, dešimčiai rajono moksleivių tektų vienas mokytojas.)
Paaiškėjo, kad rajono švietimo įstaigose dirba kone tiek pat jaunų specialistų (iki 30 m. amžiaus), kiek ir didelę patirtį sukaupusių mokytojų (per 60 m. amžiaus) – po 7 proc.
Didžiausią rajono pedagogų dalį sudaro 40–50 metų mokytojai – 35 proc. (333). Dešimčia procentų mažiau švietimo įstaigose dirba 50–60 metų amžiaus pedagogų (234), panašus ir 30–40 metų specialistų skaičius.
NEUŽLEIDŽIA VIETOS?
„Santarvės“ kalbintieji pedagoginį išsilavinimą turintys mažeikiškiai stebėjosi: dirbti norime, tačiau pensinio amžiaus mokytojai neužleidžia savo vietų.
Prisistatyti nenorėjusi jauna moteris pasakojo, kad pageidavo įsidarbinti keliose mokyklose, tačiau švietimo įstaigų vadovai pasirinko ne ją, o mokytojus, turinčius keliolikos metų patirtį.
„Kaip gali įsidarbinti mokykloje, jei jos nepalieka pensinio amžiaus mokytojai? Reikės ilgai laukti, o per tą laiką pasens ir mano žinios,“ – klausė gamtos mokslus studijavusi moteris.
Švietimo skyriaus duomenimis, vyresnių nei 60 metų mokytojų rajone dirba 68. Daugiausia jų Sedos Vytauto Mačernio ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijose – po šešis, Sodų, Tirkšlių vidurinėse bei Ukrinų pagrindinėje mokyklose – vienu mažiau. Po keturis garbaus amžiaus mokytojus dirba Gabijos gimnazijoje ir Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinėje mokykloje.
„O ką daryti, jei pensija nesiekia nė tūkstančio litų? Kaip išgyventi?“ – atsakė vienoje iš gimnazijų mokytojaujanti moteris, paklausta, kodėl dirba, o ne eina užtarnauto poilsio.
Vyriausybė grasina nurėžti pusę pensijos dirbantiems pensininkams. Tačiau A. Stonkus netiki, kad tai privers garbaus amžiaus sulaukusius mokytojus palikti mokyklą. Pedagogams naudingiau gauti atlyginimą ir pusę pensijos nei vien tik pensiją.
PATIRTIS AR JAUNYSTĖ?
Kalbinti švietimo įstaigų vadovai teigia, kad ir jauni, ir patyrę mokytojai turi savo privalumų ir trūkumų.
Pasak A. Stonkaus, šiuo metu jaunas, patirties neturintis specialistas mokyklai yra geriausias, t. y. pigiausias – jam nereikia mokėti priedų už išdirbtus metus. Tačiau mokyklose jaunimo nedaugėja.
„Jie (ką tik aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai – K. V.) turi žinių bagažą, žino naujų darbo metodų, bet neturi patirties. Kiekviena mūsų pamoka, kiekvienas susidūrimas su mokiniu, – tai pamoka ir mums, mokytojams. Tad tik per patirtį įmanoma išmokti valdyti klasę,“ – apie jaunų specialistų trūkumą kalbėjo mokyklos vadovė Birutė Liutkuvienė, šiemet dirbti priėmusi vieną ką tik universitetą baigusią merginą.
Direktorė pasakojo, kad jauni pedagogai patiria iš vaikų spaudimą, vaikai prieš juos maištauja, kartais ir tyčiojasi. Tačiau tuoj pat pridūrė, kad vaikų patyčių objektu tampa ir garbaus amžiaus mokytojai.
B. Liutkuvienė suvokia, kad mokyklos pedagogų darbinis potencialas baigiasi – be minėtųjų penkių mokytojų, peržengusių 60 m. ribą, didžioji dalis pedagogų jau yra atšventę penkiasdešimtmetį.
IŠEITI GARBINGAI
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė J. Čejauskienė samprotavo, kad vyresnio amžiaus mokytojai vaikams kartais atrodo juokingi.
„Man kai kada mokytojų gaila. Mes iš išorės atrodome jaunai, bet esame išsekę, nervingi, patiriame daug streso. Psichiatrai turi tokią savotišką ligos diagnozę – „mokytojas“, – apie vyresniuosius mokytojus kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus pastebėjo, kad pensinio amžiaus mokytojai darbo vietas palieka nenoriai.
„Jeigu kas manęs klausytų, aš būčiau už tai, kad mokytojas, garbingai dirbęs mokykloje, sulaukęs pensinio amžiaus, būtų gražiai išleidžiamas ir daugiau nebedirbtų. Įsivaizduokite, dvidešimt trisdešimt metų dirbti tokį įtemptą darbą! – samprotavo vedėjas. – Mes esame labai įdomios būtybės. Kartais nesuprantame, kada jau laikas išeiti. Nesuvokiame, kad ir turėdami tą didelę patirtį, mes nebespėjame su laiku. Gražiai atsisveikinti su mokykla – menas. Ir tik begaliniai aukštos erudicijos žmonės supranta, kada išeiti garbingai.“
IEŠKOTI
BENDROS KALBOS
Kalbinti pedagogai ir mokyklų direktoriai sutiko, kad didėjant amžiaus skirtumui tarp mokytojų ir mokinių vis sunkiau surasti bendrą kalbą.
Vyresnio amžiaus pedagogai replikuoja, kad sunku dirbti su „šiuolaikiniu“ jaunimu.
Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Sandra Mikuževičienė patikino, kad negalima visos kaltės suversti vien mokiniams.
„Mokytojai neturėtų visos atsakomybės už mokymosi nesėkmes perduoti vien mokiniui, tada toks mokytojo elgesys yra susijęs su nepasitikėjimu, nuvertinimu,“ – aiškino psichologė.
S. Mikuževičienė informavo, kad tarnyboje vis daugiau sulaukiama tėvų ir mokytojų, prašančių padėti išspręsti tarpusavio bendravimo su vaikais problemas.
„Mokiniams, susiduriantiems su mokymosi sunkumais, svarbiausias ir darbui motyvuojantis mokytojo elgesys. Mokytojai turėtų gebėti sukurti darbinę atmosferą klasėje, iškeldami prasmingus tikslus motyvuoti mokinius. Labai svarbus gebėjimas gerbti skirtingas mokinių nuomones, atsižvelgti į visus mokinio gebėjimus,“ – pasakojo su mokyklų bendruomenėmis dirbanti psichologė ir pridūrė, jog situaciją sunkina tai, kad mokiniai dažnai žino savo teises, bet nenori pripažinti pareigų.
NĖRA STRATEGIJOS
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus ramina – dešimt metų Mažeikiuose katastrofos nebus, mokytojų dar yra.
Anot vedėjo, švietimas laikosi ant „brandžiausių“ mokytojų – 40–50 metų amžiaus pedagogų pečių. Tačiau jis pripažįsta: kas pakeis šią kartą – neaišku.
„Visos šalies mokyklose neturime jaunų specialistų. Aš baigiau aukštąjį mokslą, kitas baigė, gavome siuntimą ir išvažiavome dirbti. O dabar, kaip sakau, diplomas į dantis ir – į darbo biržą,“ – situaciją apibūdino A. Stonkus.
Pasiteiravus, ar yra parengta strategija, kaip į švietimo įstaigas pritraukti dirbti jaunimo, sulaukėme atsakymo, esą tokios strategijos nėra visoje šalyje.
Su šiuo teiginiu sutinka ir profesinės sąjungos atstovė J. Čejauskienė.
„Pamainos mes nesame užsiauginę. Strategijos nėra. Pedagoginiai institutai nebesurenka studentų grupių. Vieną dieną tikrai bus socialinis sprogimas – nebus kam mokyti mokinių, – nukirto profesinės sąjungos atstovė. – Jei mums mažintų darbo krūvį ir didintų pinigėlius, iškart etatų atliktų. Ir tų jaunų mokytojų priimtų.“
Nuotrauka iš redakcijos archyvo.: Rajono mokinius daugiausia moko 40–50 metų amžiaus pedagogai. Pamaina jiems „neauginama“ – jaunų specialistų mokyklose tik 7 proc.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*