Daugiabučių gyventojai mažeikiškiai pirmieji šalyje pradėjo kaupti namų remontui skirtas lėšas. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Valdžios numatyta prievolė mokėti privalomąjį kaupiamąjį mokestį namo remontui papiktino kaimo daugiabučiuose gyvenančius žmones.
Daugeliui miesto gyventojų šios įmokos – ne naujiena, tačiau rajone dar yra apie pusantro šimto daugiabučių namų, kurių savininkai kaupimo mokesčio dar nemokėjo.
Labiausiai tokia našta prislėgs kaimų daugiabučių gyventojus.
Priimtas Vyriausybės nutarimas
Naujas įmokas ir Aplinkos ministerijos parengtą lėšų daugiabučių remontui kaupimo tvarką Vyriausybė patvirtino praėjusiųjų metų balandžio mėnesį.
Pagal ją visi daugiabučiai namai, kuriuose gyvena daugiau kaip trys savininkai, privalo kaupti lėšas namo remontui. Atskira kaupiamųjų lėšų sąskaita privaloma nepriklausomai nuo to, ar daugiabutį administruoja bendrija, ar savivaldybės paskirta administruojanti įmonė, ar jungtinės veiklos dalyviai.
Aplinkos ministerija, inicijavusi tokią tvarką, paaiškino ir jos motyvus – esą daugelyje šalies miestų būstas yra gerokai susidėvėjęs, kai kurie pastatai net pradėjo kelti grėsmę jų gyventojams.
Kaupiamoji įmoka per mėnesį turi sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. minimalios mėnesio algos. Ją galima padidinti tik butų savininkų sprendimu.
Visos šioje sąskaitoje sukauptos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos įtraukiamos į apskaitą ir tvarkomos kiekvienam namui ir kiekvienų patalpų savininkui atskirai. Pasibaigus kalendoriniams metams, namo valdytojas privalo pateikti išsamią ataskaitą apie sukauptas lėšas, jų panaudojimą, likutį ir pan.
Užduotis savivaldybėms
Civilinio kodekso nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, galioja jau nuo 2001 metų, tačiau šalyje ji lėtai skinasi kelią.
Mažeikiškiai pirmieji Lietuvoje pradėjo kaupti lėšas – jie tai daro daugiau kaip dešimt metų. Tačiau įsigaliojus nutarimui, Savivaldybė, kuriai patikėta daugiabučių namų administravimo, bendrijų ir veikiančių pagal Jungtinės veiklos sutartis subjektų kontrolė, išsiaiškino, kad, birželio 1 dienos duomenimis, rajone daugiabučių namų, kurių savininkai lėšų nekaupia, buvo 141, daugelis jų – kaime.
Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Rima Podelienė „Santarvei“ paaiškino, kad šiuo metu intensyviai dirbama šioje srityje. Jos teigimu, Savivaldybei tekusi užduotis nėra lengva: tekę viską pradėti nuo nulio – pirmiausia reikėjo išaiškinti, kokia rajone situacija, ir tik po to imtis veiksmų.
Plačiau skaitykite šeštadienio laikraštyje.
