Kol kino teatro nėra, mažeikiškiai priima alternatyvą

Kultūros centro didžiojoje salėje rodomų filmų žiūrėti ateina ne\mažai mažeikiškių. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Prieš pusantrų metų buvo uždarytas Mažeikių senamiestyje keletą metų veikęs kino klubas „Pirmas kadras“ – paskutinė vieta mieste, kurioje buvo galima pamatyti filmus.
Dalis kino mėgėjų, pasigedę vietos, kur galėtų pasižiūrėti geriausius filmus, radę laisvo laiko ėmė važiuoti į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius kino teatrus.
Kiti įvertino alternatyvą – Mažeikių kultūros centro didžiojoje salėje rodomus filmus, kuriuos „atveža“ ir demonstruoja jų kūrėjai. Iš viso per metus mažeikiškiai ir miesto svečiai turėjo galimybę pamatyti 28 įvairaus žanro filmus.

Įvertino mažeikiškių lankomumą

Režisieriaus Justino Krisiūno romantinės dramos „Širdys“ premjera Lietuvos kino salėse įvyko lapkričio 23 dieną. Tą pačią dieną trys šio filmo seansai buvo surengti ir Mažeikių kultūros centre.
Dar vienas – papildomas šio filmo seansas surengtas praėjusį ketvirtadienį. Skaičiuojama, kad romantinę dramą pamatė beveik 950 mažeikiškių.
Į Mažeikius praėjusią savaitę buvo atvykęs ir filmo režisierius Justinas Krisiūnas. Anksčiau jis yra sukūręs tokius filmus, kaip „Dėdė, Rokas ir Nida“, „Emigrantai“.
„Pagal mano apskaičiavimus, Mažeikiai pagal filmo „Širdys“ lankomumą yra antras miestas po mano gimtojo Rokiškio“, – į auditoriją kreipėsi režisierius.
Filmo režisierius sakė suprantantis, kad po įtemptų darbų, po patirtų stresų žmonės nori į kiną ateiti atsipalaiduoti, pailsėti. Tam dažniausiai labiausiai tinka „lengvesni filmai“.
Ir vis tik J. Krisiūnas, pasakodamas apie savo sukurto filmo siužetą, pristatydamas jo idėją, dalydamasis prisiminimais apie jo filmavimo užkulisius, dėkojo mažeikiškiams už tai, kad jie skiria savo laiką draminiam filmui.

Pigiau nei didmiesčiuose

Mažeikių kultūros centro direktorius Raimundas Radavičius sako, kad Mažeikių mieste kino teatro reikia. Pašnekovas priminė buvusį, tačiau kol kas neįgyvendintą ketinimą tokią salę įrengti Kultūros centro mažojoje salėje.
Ir vis tik, kol tikro kino teatro nėra, mažeikiškiams pasiūlyta alternatyva – filmai šiemet buvo rodomi kultūros centro didžiojoje salėje. Populiarių, kituose miestuose rodomų filmų į Mažeikius „atveža“ jų kūrėjai. Bilietų kainos į šiuos seansus – mažesnės nei didžiųjų miestų kino teatruose.
Pavyzdžiui, į gruodžio mėnesį rodytą filmą „Melagiai“ vienas bilietas kainavo 5,3 euro. Viename iš Šiauliuose esančių kino centrų perkant bilietą į tą patį filmą internetu jis atsiėjo 5,8 euro, iš anksto rezervuotas bilietas kainavo 6 eurus.
Rugsėjį mažeikiškiams buvo surengti du seansai į romantinę komediją „Moterys meluoja geriau. Robertėlis“. Bilietas į šį filmą kainavo 4 eurus. Minėtame Šiaulių kino teatre bilietas į tą patį filmą buvo 1,8 euro brangesnis.

Apie žiūrovus skaičiais

Bandyti Mažeikių kultūros centre rodyti filmus pradėta 2018 metų pradžioje. Tačiau daugiausia kino seansų vis dėlto surengta pastarąjį pusmetį.
Skaičiuojama, kad per 2018 metus kino filmus Mažeikių kultūros centre pamatė daugiau nei 9,8 tūkst. žiūrovų. Šis skaičius apytikslis dėl to, kad spalio 11–14 dienomis vykusio Lenkų kino festivalio metu rodyti filmai buvo nemokami. Kadangi bilietų pirkti žmonėms nereikėjo, organizatoriai suskaičiavo preliminarų kino seansų žiūrovų skaičių.
Iš viso per metus mažeikiškiai ir miesto svečiai turėjo galimybę pamatyti 28 įvairaus žanro filmus.

Alternatyvos nelygu kino salei

Pasak Mažeikių kultūros centro direktoriaus R. Radavičiaus, stebint ir analizuojant žiūrovų srautus, matosi, kad mažeikiškių susidomėjimas kinu yra didelis.
Filmams rodyti naudojamas kultūros centrui priklausantis senas ekranas. Projektorius atsiveža filmus kuriančios ir jų rodymu suinteresuotos prodiuserinės kompanijos.
Ir vis tik toks sprendimas, kai vieną vakarą toje pačioje didžiojoje salėje rodomas kinas, o kitą vyksta koks nors koncertas, technine prasme nėra patogus. Tenka sumontuoti, sujungti reikiamą kinui įrangą, o paskui išmontuoti.
„Žinoma, kad ta dabar žiūrovams siūloma alternatyva nei garsu, nei vaizdu, nei komfortu tikrai neprilygsta profesionaliai kino salei. Kabliukų tikrai galima rasti. Be to, manau, kad didžiosios kultūros centro salės nereikėtų vertinti kaip kino salės“, – sakė pašnekovas.

Kas nemokama, tas neįdomu?

Žadama, kad nuo sausio suaugę mažeikiškiai kino mėgėjai turės galimybę per savaitę pamatyti bent po vieną filmą, o vaikai po vieną vaikišką filmuką.
„Šiemet kultūros centro didžiojoje salėje buvo rodoma daugiausia lietuviškų filmų. Nors buvo keli pabandymai parodyti ir rusiškų. Tačiau jie didelio mažeikiškių susidomėjimo nesulaukė“, – pastebėjo R. Radavičius.
Spalį Mažeikiuose, kaip ir dar keturiuose Lietuvos miestuose, vyko Lenkų kino festivalis. Jo metu buvo rodomi geriausių lenkų kino meistrų sukurti filmai. Ir jie nesulaukė didelio žiūrovų dėmesio.
„Dėl nemokamų renginių šiais laikais yra ir taip, kad jei ir pasiūloma kažkas įdomaus, bet nemokamo, žmonės neateina. Gal ir yra teisybės, kad kas nemokamai, tas ne taip patrauklu. Kai reikia kažkiek susimokėti už bilietus, tuomet ateina daugiau žiūrovų“, – pastebėjimais pasidalijo Kultūros centro direktorius.

Populiariausios – komedijos

Vis tik žvelgiant į per metus parodytų filmų sąrašą ir juos aplankiusių žiūrovų skaičių, galima daryti išvadas apie tai, ką mažeikiškiai labiausiai mėgsta.
Populiariausias tarp mažeikiškių kino mėgėjų šiemet buvo filmas „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta“. Buvo surengti 3 šio filmo seansai, iš viso jį pamatė 1,8 tūkst. mažeikiškių kino mėgėjų.
Rugsėjo pradžioje buvo surenti du filmo „Moterys meluoja geriau. Robertėlis“ seansai, kuriuos pamatė 1034 žiūrovai. Dramą „Širdys“ per keturis seansus pamatė 948 mažeikiškiai.
Populiariausias tarp mūsų miesto ir rajono vaikų buvo kino filmas „Bitė Maja“. Jį pamatė 433 mažieji žiūrovai ir jų tėveliai. Žiūrėti vaikams skirto filmo „Aštuonkojis Dipas“ atėjo 390 žiūrovų.
„Galvojame ir apie būsimąjį festivalį „Kino pavasaris“. Kai Lietuvoje vyks šis festivalis, norėtume prisijungti. Norėtųsi, kad ir Mažeikiuose būtų parodyti bent keli festivalio filmai. Labai sveikintina, kad pabendrauti su žiūrovais, papasakoti apie savo kūrybą atvyksta ir patys režisieriai“, – apibendrino R. Radavičius.