Kaimynystėje esančių sodų bendrijų „Rasa“ ir „Raselė“ sklypų savininkai kurį laiką nerado bendros kalbos dėl kelio remonto. „Raselės“ gyventojai kaimynams siūlė bendro naudojimo kelią remontuoti drauge, išlaidas dalijant pusiau, tačiau pritarimo nesulaukę vasario pabaigoje kelią „užbarikadavo“. Po keleto dienų barikados buvo pašalintos, tačiau nesutarimai tuo nesibaigė.

SUSITARTI NEPAVYKO
Per „Raselę“ einančiu keliu naudojasi ne tik šios sodų bendrijos gyventojai.
Juo važiuoja ir nemaža dalis „Rasos“ sklypų savininkų, kuriems taip patogiausia pasiekti kelią Mažeikiai–Tirkšliai, nes kitas įvažiavimas į „Rasą“ – pro stadioną einantis žvyrkelis – nuolat būna duobėtas. Iki šiol bendro naudojimo kelią remontuodavo abi bendrijos: „Raselė“ padengdavo 70, „Rasa“ – 30 proc. išlaidų.
Šiemet „Raselė“ iš kaimynų pareikalavo pridėti pusę reikiamos sumos, o nepavykus susitarti ėmė reikalauti 70 proc. Teigiamo atsakymo nesulaukę „Raselės“ gyventojai raštu įspėjo kaimynus, kad vasario 29-ąją kelias bus uždarytas. Kaip tarė, taip ir padarė – ant kelio pastatė betoninį šulinio žiedą, jį pripylė žemių, pritvirtino atšvaitus, pastatė kelio ženklus, įspėjančius, kad pravažiavimo nėra.
Pasipiktinę „Rasos“ gyventojai pagalbos kreipėsi į Savivaldybės merą Vilhelmą Džiugelį, kuris miesto seniūnijai davė nurodymą užtvaras pašalinti, nes toks elgesys esąs necivilizuotas.
SUSITIKO SAVIVALDYBĖJE
Ketvirtadienį abi konfliktuojančios pusės susitiko su Savivaldybės meru bei specialistais.
„Kelias valdiškas, tiek jūsų, tiek mūsų. Visi vienodi esame“, – dar prieš susitikimą „Rasos“ gyventojų atstovai teigė kaimynams. Šie įsitikinę, jog „Rasos“ gyventojai keliu naudojasi daugiau negu jie.
„Mes už šį kelią mokame mokesčius, be to, mūsų žmonės naudojasi ne visu keliuku, nenuvažiavę iki galo išsiskirsto, o „Rasos“ gyventojai važiuoja per visą keliuką, – įtikinėjo „Raselės“ bendrijos valdybos pirmininkas Algimantas Podelis. – Kol kelias buvo uždarytas, visi mūsų žmonės buvo patenkinti atsiradusia ramybe“.
PROBLEMĄ IŠSPRĘS
DETALIEJI PLANAI
Abi bendrijos sutinka, kad kelią remontuoti reikia, tik nesutaria, kam kiek reikėtų mokėti.
Konsultacinės įmonės vadovas Vygantas Ostrauskas, į susitikimą pakviestas kaip nepriklausomas ekspertas, besiginčijančius kaimynus patikino, kad susitarimą, kiek kuri šalis turi prisidėti prie kelio remonto, reikia priimti laisva valia, nes joks įstatymas to nereglamentuoja.
„Kuo ilgiau ginčijamasi, tuo sunkiau susitarti. O susitarti vis tiek reikės, kitos išeities nėra. Joks teismas neišspręs ginčo, kiek kokiai pusei prisidėti“, – sakė V. Ostrauskas.
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa abiem bendrijoms pasiūlė kitą išeitį – kuo greičiau pasidaryti teritorijų detaliuosius planus. Tada kelias priklausytų Savivaldybei, kuri privalėtų pasirūpinti jo remontu.
Miesto seniūnas Petras Užkuras pridūrė, jog detalieji planai reikalingi ne tik dėl kelio remonto. Jie praverstų ir įrengiant apšvietimą, kanalizacijos ir nuotėkų sistemą bei suteikiant pavadinimus gatvėms. Detalųjį planą turinčios bendrijos galės pretenduoti ir į finansinę paramą, kurią galima gauti iš įvairių fondų parengus projektus.
SUREMONTUOS LAIKINAI
Detaliojo plano parengimas, V. Džiugelio teigimu, užtrunka maždaug pusę metų. A. Žiulpa patikino, kad jeigu rudenį detalieji planai būtų parengti, Savivaldybė galėtų kelią paruošti žiemai, sutvarkyti duobes, o kitų metų pavasarį išasfaltuoti. Iki tol bendrijos turėtų pačios pasirūpinti laikinu kelio remontu.
Po ilgokai trukusių ginčų kaimyninių sodų bendrijų atstovai priėmė sprendimą. Nutarta duobėtą kelią kol kas remontuoti duobes užlyginant skalda, o kelio asfaltavimui numatytus pinigus investuoti detaliesiems planams rengti.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Bendros kalbos neradusios sodų bendrijos kelias dienas gyveno atsitvėrę.