- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Aviacijos entuziastas pastebi: mūsų kraštas išugdė ne vieną žymų lakūną

Karo aviacija, įkurta beveik prieš šimtmetį, pritraukė daug jaunų, drąsių lakūnų. Nuotr. iš www.plienosparnai.lt

Kitais metais minėsime lietuviškosios aviacijos šimtmetį. Tai aktualu ir švenčiant valstybingumo jubiliejų – aviacijos vystymasis neatsiejamas nuo tautos progreso.
Mažeikiškis Pijus Poškus, 23-ejų metų šios srities entuziastas, teigia, kad Žemaitija, o taip pat ir Mažeikių kraštas išugdė ne vieną žymų aviatorių.

Prestižinė kariuomenės dalis

Pirmasis lėktuvas istorijoje, sukonstruotas brolių Raitų, į orą pakilo 1903 m. kovo 12 d. Pasak P. Poškaus, tam, kad užgimtų lietuviškoji aviacija, prireikė penkiolikos metų.
„1919 m. kovo 12 d. Lietuvos kariuomenės sudėtyje suformuota Karo aviacija. Iki tol Lietuvoje skraidė tik Rusijos ir Vokietijos imperijos lėktuvai“, – žiniomis dalijasi P. Poškus.
Aviacijos entuziastas pasakoja, kad beveik prieš šimtmetį Lietuvoje suformuota Karo aviacija iškart tapo prestižine kariuomenės dalimi. Mirties tikimybė joje, ypač pirmąjį dešimtmetį, buvo labai ryški. Karo aviatoriai dalyvavo ir nepriklausomybės kovose.
Aviacijos vystymosi istorijoje galima išskirti aeroklubo įkūrimą. 1927 m. Lietuvos aeroklubas, įkurtas Kaune, suteikė galimybę su aviacija susijusiomis veiklomis užsiimti ne vien kariškiams.

Sportiškas lakūnas

Pasak P. Poškaus, vystantis Karo aviacijai, netrūko gabių ir įvairiais darbais pasižymėjusių žmonių – visus juos net būtų sunku išvardinti. Netrūko ir tokių, kurie ne tik įsirašė į aviacijos istoriją, bet turėjo ir kitų gabumų.
Turbūt žymiausias žemaičių aviatorius – transatlantinis lakūnas, kapitonas Steponas Darius yra dažnai pavadinamas Lietuvos sporto tėvu. Nuo mažens būdamas aktyvus ir guvus, jis užsiėmė įvairiomis sporto šakomis: žaisdavo futbolo, ledo ritulio, krepšinio, beisbolo, ledo ritulio komandose, užsiiminėjo lengvąja atletika.
Šis lakūnas buvo universalus sportininkas, be to, įvairių sporto šakų teisėjas, treneris, dėstytojas, pirmojo Lietuvoje stadiono iniciatorius ir vadovas.
S. Darius buvo ir vienas iš pirmųjų entuziastingų krepšinio propaguotojų Lietuvoje, jis daug padarė, kad šiuo žaidimu susidomėtų tiek vyrai, tiek moterys. Vienas iš darbų – į lietuvių kalbą išvertė tuometes krepšinio taisykles.

Žemaičiai aviatoriai

Tarp kūrusių Lietuvos aviaciją ir jos istorijoje įsirašiusiųjų – nemažas būrys žemaičių.
„Turbūt, labiausiai Lietuvoje žinomi žemaičiai aviatoriai – Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Net ir sovietmečiu Darius ir Girėnas buvo tos asmenybės, kurios simbolizavo nepriklausomos tarpukario Lietuvos pažangą. Žinomi ir šie žemaičių lakūnai:Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas Jurgis Kairys, Sovietų Sąjungos bei Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas Rolandas Paksas“, – žymiausius žemaičių aviatorių vardus vardijo P.Poškus.
Ir tai – tik keli iš žymių žemaičių lakūnų. Galima paminėti ir Praną Požerskį, Joną Juknių, Edvardą Slušnį, Edvardą Mažeikį, Stasį Kasparavičių, Klemą Intą, Julijoną Kumpikevičių.
Aviacijos pradininkas Lietuvoje – Aleksandras Griškevičius – taip pat žemaitis. Be to, šis aviacijos entuziastas paskutinius gyvenimo metus praleido mūsų krašte – Viekšniuose. Šiame miestelyje veikia jo vardo aviacijos muziejus.

Aviacijos pradininkas – išskirtinė asmenybė

Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejus veikia nuo 1981 m., jau beveik 37-erius metus. Jame galima apžiūrėti ekspoziciją, pasakojančią apie Lietuvos aviacijos pradžią, taip pat joje – A. Griškevičiaus suprojektuoto garlėkio ir garsiosios „Lituanicos“ modeliai. Muziejus įkurtas name, kuriame aviatorius praleido paskutiniuosius trejus savo gyvenimo metus.
Aviacijos pradininku Lietuvoje A. Griškevičius laikomas dėl to, kad sukonstravo ir aprašė skraidymo aparatą – garlėkį. Anksčiau bandymų sukurti garo varikliu varomą lėktuvą nebuvo. Aviatorius parengė keletą skraidymo aparato projektų, vienas iš jų aprašytas knygoje „Žemaičio garlėkis“ (1851 m.).
„Griškevičius – tikrai išskirtinė asmenybė. Jo knyga „Žemaičio garlėkis“ atskleidžia, kad jis sekė pasaulio naujienas, analizavo užsienyje sukuriamus skraidymo aparatų projektus, aiškinosi aerodinamikos pagrindus. Jo sukonstruotas garlėkis iš esmės panašus į šiuolaikinius lėktuvus. Savo profesionalumu ir polėkiu jis nė kiek neatsiliko nuo kitų šalių aviacijos pradininkų“, – žiniomis ir mintimis dalijosi pašnekovas.

Neatsilieka ir Mažeikių kraštas

Pasak „Santarvės“ pašnekovo, Mažeikių rajonas taip pat išugdė kelis garsius aviatorius.
„Turbūt labiausiai žinomas mažeikiškis aviatorius – pirmasis Lietuvos civilinis lakūnas Julijonas Kumpikevičius. 2012 metais Šerkšnėnų aerodromas pavadintas jo vardu“, – garsiausią mažeikiškį lakūną įvardijo aviacijos entuziastas.

Aviacijos entuziastą Pijų Poškų domėtis šia sritimi įkvėpė „Lituanicos“ skrydis. Nuotr. Iš asmeninio archyvo

Kitas iš Mažeikių rajono kilęs žymus lakūnas – XX a. pradžioje gimęs pikeliškis Vitalis Milevičius. Šis lakūnas buvo prestižinio Lietuvos Karo aviacijos ženklo „Plieno sparnai“ kavalierius(„Plieno sparnų“ apdovanojimas – tai 1932 m. įsteigtas garbės ženklas, skirtas pasižymėjusiems karo lakūnams – aut. past.).
Pocaičių kaime, Židikų valsčiuje, gimė aviacijos majoras Liudas Zibavičius, Lėlaičių dvare – karo lakūnas, kapitonas Aleksandras Soldatenkovas, dalyvavęs nepriklausomybės kovose su lenkais.
Tarpukario metais karo aviacijoje taip pat tarnavo šie mūsų kraštiečiai: karo lakūnas, leitenantas Alfonsas Jurkūnas, kilęs iš Naikių kaimo, bei aviacijos leitenantas Albinas Molis, gimęs Kušlėnų kaime.

Reikšmingas lietuvių žygis

P. Poškus aviacija domisi nuo penkerių metų.
„Sudomino enciklopedijoje pamatyta Dariaus ir Girėno nuotrauka prie „Lituanicos“, šis susidomėjimas peraugo į norą sužinoti daugiau. Norėjau kuo greičiau išmokti skaityti, kad galėčiau perskaityti knygas apie juos“, – prisimena aviacijos entuaziastas.
Lietuvių transatlantiniam skrydžiui šiemet – 85-eri. Pasak P. Poškaus, šis žygis reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio aviacijos istorijai.
Susiruošti į šį žygį ir jį atlikti buvo nelengva. Steponui Dariui, pagrindiniam šio žygio organizatoriui, prireikė šešerių metų Amerikoje, kad galėtų jį pradėti įgyvendinti. Tam trukdė įvairios nesėkmės, sveikatos būklė, be to, sunkiai rinkti pinigai – lėktuvas nupirktas pačių lakūnų ir Amerikos lietuvių lėšomis.
Atkaklūs, drąsūs lietuviai tikslą pasiekė ir perskrido Atlantą. Nuskristas nuotolis – 6411 km – buvo antra pagal ilgį nuskrista distancija tuo metu pasaulyje. Taip pat šie lietuviai savo žygio metu pirmieji istorijoje gabeno oro paštą per Atlanto vandenyną.

Padėjo ir žemaitiškas užsispyrimas

S. Dariaus anūkas Skirmantas Maštaras filme „Lituanicos paslaptis“ (2013 m.) išsako tokia mintį „Jei jie nebūtų žemaičiai, gal išvis nebūtų skridę…“
Kiek žemaitiškos savybės – užsispyrimas, sutelktumas, susikaupimas – darė įtaką „Lituanicos“ skrydžiui?
„Man S. Dariaus ir S. Girėno skrydis yra pavyzdys, kaip reikia siekti užsibrėžto tikslo, niekuomet nenuleisti rankų ir kovoti dėl savo idėjos. Šios gerosios žemaičių savybės, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, čia taip pat buvo svarbios“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
S. Dariui, skrydžio idėjos autoriui, užsispyrimo netrūko. Šešerius metus Amerikoje jis stengėsi, kad idėja būtų įgyvendinta: visais būdais ieškojo paramos, garsino savo būsimą skrydį.

Charakterių skirtumai – privalumas

P. Poškus pasakoja, kad S. Girėnas buvo kiek kitokia asmenybė nei S. Darius. S. Girėno tėvai mirė anksti, dar jaunas jis persikėlė į Ameriką, kol išmoko skraidyti, dirbo įvairius darbus: plukdydavo žmones motoriniu laivu Mičigano ežere, dirbo taksistu. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo JAV Karo aviacijoje mechaniku – tai pravertė perstatant lėktuvą transatlantiniam skrydžiui.
Daug įvairios gyvenimiškos patirties turinčiam S. Girėnui nebuvo būdinga rizikuoti. Sunkiau jį buvo įkalbėti ryžtis drąsiam žygiui, kuriuo „degė“ karštesnio temperamento S. Darius. Pastarasis savo žygio draugą dienoraštyje yra pavadinęs net „storžieviu“.
Galbūt skirtingi charakteriai ir lėmė, kad žygis buvo įgyvendintas – mėgstantį rizikuoti Darių „prilaikė“ Girėno atsargumas, ramus būdas bei gebėjimas viską vertinti blaiviai.

Tęsia domėjimąsi

Žiniomis ir mintimis pasidalijęs „Santarvės“ pašnekovas P. Poškus teigia toliau tęsiantis domėjimąsi šia sritimi.
„Labiausiai mane dominanti aviacijos sritis – Karo aviacija 1919–1940 m. Man įdomu viskas: lakūnų biografijos, eskadrilių istorijos, atsiminimai. Šiuo metu plačiau domiuosi Mažeikių bei Žemaitijos krašto karo lakūnais. Turiu idėją surasti jų giminaičius, kurie galėtų pasidalyti atsiminimais, autentiškomis šių žmonių fotografijomis. Norisi sužinoti ne tik „sausus“ biografijos faktus“, – ketinimus dėstė aviacijos entuziastas.
Pašnekovas teigia: aviacijos tyrinėjimas skatina tobulėti, ieškoti, mokytis. Ypač jį įkvepia Atlantą perskridusių žemaičių žygis – pasak jo, mūsų kraštas turi kuo didžiuotis.