- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Aviatoriaus atminimui įamžinti – obeliskas

Akimirka iš Giedrės Kumpikaitės vizito Julijono Kumpikevičiaus aerodrome Šerkšnėnuose. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Praėjusią savaitę Mažeikiuose lankėsi lietuvių civilinės aviacijos pradininko Julijono Kumpikevičiaus dukra Giedrė Kumpikaitė.

Stengiasi įamžinti atminimą

Iš Mažeikių krašto kilusio pirmojo Lietuvos civilinės aviacijos lakūno, Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjo J. Kumpikevičiaus duktė G. Kumpikaitė jau ne kartą lankėsi Mažeikiuose.
Niujorko Long Island universiteto profesorė, ilgametė Tautos fondo bei Niujorko „Lietuvių radijo“ vadovė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierė, viešėdama tėvo gimtajame krašte, išreiškė norą kokiu nors būdu įamžinti jo atminimą.
Moters idėjos bei sumanymai, sulaukę palaikymo bei bendraminčių pritarimo, pamažu pildosi.
Šerkšnėnų aerodromui prieš kurį laiką suteiktas Julijono Kumpikevičiaus vardas. Kas kelerius metus jame rengiama daugybę žmonių sutraukianti aviacijos šventė.
G. Kumpikaitė tėvo garbei sukūrė filmą „Sparnams prisiminti“, Vilniuje atkūrė butą, kuriame J. Kumpikevičius kadaise gyveno.

Buvo maloniai nustebinta

G. Kumpikaitė vizitų į Mažeikius metu jau ne kartą su rajono vadovais bei vietiniais menininkais kalbėjosi apie galimybę J. Kumpikevičiaus atminimą įamžinti paminklu.
Panašu, kad ši idėja pamažu taps realybe: apsilankiusi Lietuvos kalvių kalvio Virgilijaus Mikuckio kalvėje Tirkšliuose, viešnia buvo maloniai nustebinta išvydusi jo sukurto obelisko maketą.
„Paminklas mano tėveliui atminti, nors ir mažu pavidalu, jau yra. Jis labai gražus, įspūdingas. Aš čia, jums visiems dalyvaujant, noriu pasakyti, kad svajonės pildosi. Kai pamatai realų, fizinį objektą, matai, kad ta idėja bus įgyvendinta“, – Savivaldybėje surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo aviatoriaus dukra.

Kalvis Virgilijus Mikuckis Giedrei Kumpikaitei pristatė būsimojo obelisko maketą. Nuotr. iš Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus archyvo

Pristatė pats kalvis

Spaudos konferencijos dalyviams pasakodamas apie būsimąjį obeliską, jo autorius V. Mikuckis sakė, jog visada stengiasi įsiklausyti, iššifruoti, ko norėtų ir kaip būsimuosius kūrinius įsivaizduoja užsakovai, klientai.
Obelisko pagrindas primins fiuzeliažą arba kitaip – orlaivio pagrindo konstrukciją. Jos viršūnėje bus sumontuoti stilizuoti propeleriai, kurių mentės bus pakreiptos taip, kad sudarytų lietuvišką rūtelių ornamentą. Planuojamo obelisko aukštis – 7 metrai, aplink jį turėtų būti įrengta 12 metrų spindulio granito aikštelė.
„Įprastai obeliskai būna monolitiniai, iš betono ar granito. Šis bus metalinis. Civilinės aviacijos pradininkui Lietuvoje reikia pasirinkti ir didesnį mastelį. Bet iš kitos pusės, aviatoriui skirtas paminklas neturi trukdyti aviacijai“, – kalbėjo V. Mikuckis.
Pasak obelisko autoriaus, tai, kiek užtruks obeliską pastatyti, priklauso nuo to, kaip greit vyks organizaciniai bei pasirengimo darbai. Sudėtingiausia yra pradžia – planavimas, derinimas, tinkamiausios vietos parinkimas.

Svarstymai dėl vietos

Daugiausia klausimų ir diskusijų kelia tai, kokioje Mažeikių miesto vietoje toks meno kūrinys galėtų būti pastatytas.
Pasak Savivaldybės mero Antano Tenio, šiuo klausimu yra įvairių pamąstymų.
„Kol kas konkrečiai nenuspręsta. Tačiau stengsimės parinkti tokią vietą, pro kurią praeitų, pravažiuotų daug žmonių, kur obeliskas būtų gerai matomas, kur būtų galima stabtelti, pasižiūrėti, paskaityti apie tai, ką jis reiškia, kieno garbei yra pastatytas“, – kalbėjo meras.
Jo teigimu, tinkamiausia vieta tokiam objektui neabejotinai bus rasta. Žadama prašyti, kad visuomenė pareikštų savo nuomonę, pateiktų pasiūlymų bei idėjų.
Tikimasi, kad sumanymą įgyvendinti ir monumentą atidaryti pavyks jau kitąmet. Juolab, kad 2018-aisiais visa šalis minės svarbią sukaktį – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Viskas prasideda nuo minties

Kalbėdama apie norą įamžinti savo tėvo atminimą, G. Kumpikaitė sakė, jog viskas ir visada prasideda nuo minties.
„Aš visada turiu visokių minčių ir idėjų. Kai tą mintį pradedi vystyti, puoselėti, žiūrėk, kažkas pradeda vykti. Atsiranda bendraminčių. Taip buvo, kai aš ėmiausi statyti filmą apie tėvą. Ir nors nesu kūrybinga, kaip, pavyzdžiui, mūsų kalvių kalvis, vis tik filmas atsirado. Taip pat ir dėl paminklo. Neabejoju, kad vieną dieną jis taps realybe“, – įsitikinusi G. Kumpikaitė.

Nida PUKELIENĖ