Broliai kunigai Klemensas ir Paulius: „Dirbti kartu mums yra Dievo dovana“

Broliai kunigai Klemensas (kairėje) ir Paulius Jaraminai džiaugiasi, galėdami Dievą šlovinti vienoje bažnyčioje. Asmeninio albumo nuotr.

Užtektų vienos rankos pirštų, kad suskaičiuotum, kiek Lietuvoje yra bažnyčių, kuriose vienu metu dirba kunigai broliai.
Mažeikiuose tokie yra šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Dievui tarnaujantys Klemensas ir Paulius Jaraminai. Jie čia jaučiasi lyg namuose, nes jų tėviškė – už trisdešimties kilometrų esantis Ventos miestelis. Aplankyti atvykstančių sūnų ten laukia mama.
Nuo vaikystės Dievui tarnaujantys broliai sako, kad dirbti šalia tėviškės – vienas malonumas.

Vėl susitiko seminarijoje

Mažeikius kunigai Klemensas ir Paulius vadina savu kraštu, nes anksčiau čia vis atvažiuodavo. Netoliese esančiame Ventos miestelyje broliai gimė ir užaugo, čia buvo ir jų pirmoji mokykla, čia įvyko pirmoji pažintis su Aukščiausiuoju.
Augdami religingoje šeimoje, broliai nuo pat mažens ėjo prie altoriaus: kol Ventoje nebuvo bažnyčios, važiuodavo į Papilę.
„Ten gyveno giminės, praleisdavome vasaras, eidavome į bažnyčią patarnauti. Šiek tiek paaugę su broliu melsdavomės grįžę iš pamokų, kalbėdavom rožančių.
Paskui Ventoje atsirado maldos namai, tai su Klemensu buvome pagrindiniai patarnautojai. Ateidavo vienas draugas, antras, trečias… Ventoje buvo nemaža mūsų bendraminčių saujelė, kai kurie mokėsi seminarijoje, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių daugelis pasirinko kitokį gyvenimą“, – prisimena kunigas Paulius.
Pirmasis namus paliko pusantrų metų už brolį Klemensą jaunesnis Paulius – baigęs devynias klases, jis išvažiavo į Telšių kunigų seminarijos licėjų – mažąją seminariją.
„Baigęs vidurinę mokyklą, aš išvažiavau studijuoti į Karo akademiją Vilniuje, o paskui po metus trukusių studijų nutariau, kad tas kelias ne man – netraukė tiek, kad galėčiau visą gyvenimą tokį darbą dirbti. Tad paskui su broliu vėl susitikau seminarijoje“, – tai jau kunigo Klemenso žodžiai.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.

One Reply to “Broliai kunigai Klemensas ir Paulius: „Dirbti kartu mums yra Dievo dovana“”

  1. apas parašė:

    Jaunystėje ir aš esu tarnavęs bažnyčioje klapčeliu,bet kai pamačiau kaip kunigas zakrastijoje tiesiog iš butelio laka vyną ir vieną kartą namuose, kur jis gyveno netyčia pamačiau kaip jis lovoje “dulkino” kažkokią moterį,tai atsisakiau religijos ir tapau ateistu.Aišku ne iš karto,bet palengva.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*