Buvusios mažeikiškės gyvenimą turtina ir mokslas, ir menas

Buvusi mažeikiškė savo ir savo šeimos akiratį stengiasi plėsti kelionėmis, knygų skaitymu, meniniu pažinimu. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Buvusi mažeikiškė Dovilė Daveluy yra mokslų daktarė ir jau daug metų dėsto Paryžiaus universitetuose. Savo gyvenimą ji praskaidrina įvairiais pomėgiais: labai mėgsta knygas, muziejus, parodas, yra prisiekusi keliautoja.
Moteris įsitikinusi: daug vertingiau kolekcionuoti žinias ir patirtis, nei kaupti materialines gėrybes.

– Kokios srities mokslų daktarė esate, kokias dėstote paskaitas?
– Baigiau politikos mokslų magistrą, vėliau įgijau daktaro laipsnį komunikacijos ir žiniasklaidos studijų srityje. Šiuo metu dėstau kursus apie žiniasklaidą ir demokratiją, žiniasklaidos įtaką mados pramonėje, tarpkultūrinę komunikaciją.

–Profesoriaus darbas – iš esmės kūrybinis. Kaip stengiatės sudominti savo studentus, kokių kūrybinių užduočių įtraukiate?
–Man darbe įdomiausias dialogas, intelektualinis ryšys su studentais, iš kurių daug ko išmokstu, nes jie naudojasi naujausiomis socialinės žiniasklaidos platformomis ir puikiai išmano naujausias asmeninės ir visuomeninės komunikacijos tendencijas. Tvirtai tikiu, kad dabartiniams studentams aktualiausias kritinis mąstymas ir kūrybiškumas, nes informacija šiais laikais labai greitai ir lengvai pasiekiama. Tad svarbiausia, kas išmoktume kritiškai tą informaciją įvertinti, analizuoti ir kūrybiškai panaudoti.
Studentų kūrybiškumą skatinu konkrečiomis praktinėmis užduotimis ir projektais: šiais laikais kiekvienas, turintis išmanų telefoną ir kompiuterį, gali kurti, dalytis informacija, kuruoti jos srautus.

–Vienas pagrindinių jūsų pomėgių – skaitymas. Kokias knygas labiausiai mėgstate, kada randate tam laiko?
–Tikiu, kad skaitymas yra bet kokios kultūros ir kultūringumo pagrindas. Knygas skaitau kuo įvairesnes, kad praplėsčiau akiratį, atrasčiau naujų perspektyvų ir idėjų. Moksliniai tyrimai rodo, kad net grožinių knygų skaitymas turi labai konkrečios naudos. Romanus skaitantys žmonės empatiškesni, moka geriau iššifruoti kitų žmonių jausmus ir adekvačiau į juos reaguoti.
Daug skaitau važiuodama į darbą viešuoju transportu ir esu geroje kompanijoje, nes Paryžiaus traukiniuose pilna knygas skaitančių keleivių.

–Ar skaitote tik grožines, o gal ir kitokio žanro knygas? Ką skaitote šiuo metu?
–Skaitau kuo įvairesnes knygas, būtinai net keletą vienu metu, dažniausiai pora negrožinių ir vieną grožinę, bet pasitaiko ir kitokių variantų. Šiuo metu skaitau Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk knygą „Bėgūnai“ ir Steven Levitzky ir Daniel Ziblatt knygą „How Democracies Die“.

–Kokiuose muziejuose, parodose pastaruoju metu buvote? Gal kažkuris iš jų apskritai yra labiausiai įsiminęs?
–Parodose tenka lankytis nuolatos. Kartais į kokį muziejų užbėgu atsikvėpti tarp dviejų paskaitų. Man labai patinka Pablo Picasso posakis: „Menas išvalo iš sielos kasdienybės dulkes.“ Mano mėgstamiausi Paryžiaus muziejai – Luvras ir nedidukas, bet nuostabus ir turistų dar neatrastas Azijos menų muziejus „Guimet“.
Iš pastaruoju metu lankytų parodų labiausiai įsiminė skulptoriaus Antoine Bourdelle muziejuje eksponuojama paroda, pavadinta Madinga nugara. Parodoje tarp skulptūrų eksponuojama daug istorinių ir šiuolaikinių drabužių, bet dėmesys sutelktas ne į priekį, o į drabužio nugarą. Parodos kuratoriai teigia, kad šiais laikais, kai vyrauja asmenukių kultas, mes visai pamirštame apie mažiau matoma drabužių (ir ne tik!) pusę.
Be to, drabužiai, dažnai nugara, gali tapti komunikacijos priemone, pavyzdžiui, parodoje eksponuojama striukė su užrašu „I really don‘t care, do you?“ („Man tikrai nerūpi, o tau?“). Tokia striuke vilkėjo pirmoji Amerikos dama Melanija Trump, lankydama imigrantus vaikus 2018-aisiais. Šis ponios Trump pasirinkimas sukėlė daug diskusijų ir pasipiktinimo, nors ji tikino, kad šiuo drabužiu visiškai nenorėjo pasiųsti jokios žinutės.

–Esate prisiekusi keliautoja. Kokia aplankyta šalis ypač įsiminė, ką dar ketini aplankyti?
–Kelionės – nuostabus saviugdos būdas ir, kaip yra sakęs rašytojas Markas Tvenas, geriausias priešnuodis prieš negatyvias išankstines nuostatas ir siaurą pasaulėžiūrą.
Man įdomu visur: taip pat puikiai galima keliauti ir savoje, ir svečiose šalyse. Vadovaujuosi nuostata, kad jei esi smalsus ir domiesi, visur atrasi įdomių dalykų. Šitokią pasaulėžiūrą stengiuosi perteikti ir savo vaikams.
Iš pastaruoju metu aplankytų šalių didžiausią įspūdį paliko Japonija, jos kultūros rafinuotumas ir subtilumas. Manasis kelionių norų sąrašas ilgas ir nuolat pildosi. Keliauti man ne prabanga, o būtinybė, nes, mano manymu, šimtąkart vertingiau kolekcionuoti žinias ir patirtis, nei kaupti materialines gėrybes.

–Kaip stengiatės ugdyti savo vaikų kultūrą, meninį-kūrybinį pažinimą?
–Man atrodo, svarbiausia nuolat skatinti vaikų smalsumą. Stengiuosi jiems kuo dažniau priminti, koks nuostabus ir neapsakomų paslapčių pilnas mūsų pasaulis. Su vaikais daug kartu skaitome ir diskutuojame apie perskaitytas knygas. Sūnūs dažnai dalyvauja vaikams skirtuose užsiėmimuose įvairiuose Paryžiaus muziejuose. Tai puikus būdas praplėsti jų akiratį, supažindinti su meno istorija, skatinti jų pačių kūrybinę saviraišką.
Kelionės – taip pat puiki gyvenimo mokykla. Keliaujant sūnūs visuomet rašo kelionių dienoraščius, manau, jiems bus įdomu juos pavartyti po daugelio metų.

–Ar Lietuvoje, jūsų nuomone, daug įdomių vietų? Galbūt jau planuojate ką nors aplankyti kitąkart grįžusi į gimtinę?
–Žinoma! Labai norėčiau pakeliauti ir artimiau susipažinti su Dzūkija, bet ir gimtojoje Žemaitijoje dar daug neaplankytų ar išsamiau neištyrinėtų vietų! Kitą vasarą norėčiau apsilankyti Viekšnių vaistines muziejuje ir sudalyvauti ekskursijoje apie Sedos istoriją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*