Filmą sukūrę mažeikiškiai: karantinas turėjo įvairių atspalvių

Filmo plakate – jo autoriai ir jų pareigos kūrybiniame procese.

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos buvusieji ir dabartiniai mokiniai sukūrė ir abiturientams Paskutinio skambučio proga padovanojo trumpametražį filmą „Tarp eilučių“. Jį susirasti ir peržiūrėti gali visi norintieji – platformos „Youtube“ paieškos langelyje reikia įvesti filmo pavadinimą.
Apie filmo kūrimo užkulisius papasakojo jo autoriai – buvę gimnazijos mokiniai Edvardas Bogadelščikovas, Juras Januškevičius ir filme suvaidinusi gimnazijos trečiokė Alvydė Kniuipytė.

Ruošėsi kitokiam Paskutiniam skambučiui

Šiemetiniams abiturientams dėl įvesto karantino teko išgyventi kelis nežinios, nerimo ir kitokio nei įprasta mokymosi mėnesius.
Nuo pat karantino pradžios ir rajono gimnazijų vadovai, ir patys dvyliktokai nujautė, kad Paskutinį skambutį gali tekti paminėti kitaip, nei daugelį metų buvo įprasta. „Kitaip“ reiškia, jog buvo mąstoma ir ruošiamasi tam, kad nebebus bendros šventės prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios ir pan.
Mąstydamas apie kitokį Paskutinį skambutį ir apie tai, kaip būtų galima šia proga pasveikinti abiturientus, Merkelio Račkausko gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Laimonas Terasius kreipėsi į Garbės gimnazistu pernai išrinktą, o dabar Didžiojoje Britanijoje studijuojantį E. Bogadelščikovą.

Prašė kūrybinės laisvės

Pavaduotojas žinojo, kad pirmakursis, kaip ir kiti studentai, dėl koronaviruso pandemijos yra sugrįžę į Mažeikius.
„Labai rūpėjo Paskutinis skambutis, buvo apmaudu, kad su trečiokais negalime abiturientams suorganizuoti gyvo renginio.
Paskambinau Edvardui ir paklausiau, ar galėtų imtis kūrybinio projekto ir padaryti dabartiniams abiturientams staigmeną. Kalbėjome apie filmo sukūrimą. Po valandos Edvardas parašė, kad jau turi komandą, kuri nori dirbti prie šio projekto, ir paklausė, ar galės turėti visišką kūrybinę laisvę. Aš pasakiau, kad taip, kad pažadu sudaryti sąlygas filmuoti gimnazijoje“, – filmo priešistorę prisimena L. Terasius.

Filmo kūrybinės komandos nariai – buvę ir esami gimnazistai. Nuotr. iš gimnazijos archyvo

Komanda susiformavo greitai

E. Bogadelščikovas „Santarvei“ pasakojo, kad, dar kalbantis su pavaduotoju, galvoje sukosi mintys apie tai, kam skambins, ką kvies prisijungti prie filmo kūrimo.
„Mes su draugais anksčiau buvome kalbėję apie tai, kad visai smagu būtų kažką įdomaus sukurti. Bet tuokart priėjome prie išvados, kad nėra laiko ir galimybių visiems kartu susiburti ir imtis kūrybos. O dabar paskambinau draugams, socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrėme grupę ir ten pradėjome bendrauti, kalbėtis apie scenarijų“, – pasakojo pašnekovas.
Filmą kūrė penki buvę gimnazijos mokiniai: psichologiją studijuojantis E. Bogadelščikovas, istoriją studijuojantis J. Januškevičius, fiziką – Marius Balodis, duomenų mokslą – Gvidas Pranauskas ir aprangos dizainą – Gustė Tamošiūnaitė.
Filme „Tarp eilučių“ pagrindinius vaidmenis atliko gimnazijos trečiokai A. Kniuipytė ir Simas Ciplinskas. Buvo ieškoma drąsių žmonių, kurie neišsigąstų filmavimo kamerų.

Linki žiūrėti kaip į gyvenimo etapą

Pasak E. Bogadelščikavo, dar neseniai patys abiturientais buvę filmo kūrybinės komandos nariai žino, ką reiškia paskutiniai mokslo metai gimnazijoje, prisimena Paskutinio skambučio šventės akimirkas ir egzaminų laukimo jaudulį. Todėl ir norėjosi į filmą sudėti tai, ką baigdami šiuos mokslo metus išgyveno ir abiturientai, ir visi mokiniai.
Juolab kad abiturientams teko atlaikyti išbandymą karantinu ir būti ta laida, kuri mokėsi, įgytas žinias kartojo su mokytojais bendraudami nuotoliniu būdu.
„Brandos egzaminai praeis, bus kitas gyvenimo etapas ir abitūros egzaminai pasirodys ne tokie ir sunkūs. Žinoma, dabar jiems tai svarbu, jie mokosi, kas turi motyvacijos, žino, kokių rezultatų siekia, juos pasieks. Galbūt kai kam nepasiseks, nes kažkuria dalimi egzaminai yra ir sėkmės reikalas. Šiaip ar taip, šiųmečiai abiturientai per šį gyvenimo etapą bus įgiję unikalios patirties ir ateity žinos, kaip susikaupti, kaip elgtis kritinėse situacijose“, – mintimis dalijosi E. Bogadelščikovas.

Daug kalbėjosi bei diskutavo

Nuotraukoje – už kadro dirbę filmo autoriai. Nuotr. iš gimnazijos archyvo

Vienas iš filmo „Tarp eilučių“ scenarijaus autorių, operatorius ir montuotojas J. Januškevičius džiaugiasi karantino metu turėjęs galimybę dalyvauti šiame kūrybiniame projekte.
Antrakursiui istorijos studentui filmavimas nėra kažkas naujo, jis laisvalaikiu tuo užsiima jau keletą metų, todėl pasiūlymas sukurti filmą jam pasirodė įdomus.
Pašnekovas prisiminė, kad apie savaitę užtruko scenarijaus „pamatų dėliojimas“ – internetiniai pašnekesiai, diskusijos bei ginčai apie tai, ką filme norėtųsi pasakoti žiūrovams, ką reikėtų išryškinti.
Vėliau prasidėjo kelias savaites trukęs filmavimas, medžiagos montavimas. Jaunimas prie filmo plušėjo apie mėnesį.
„Esu dirbęs kai kuriuose filmavimuose su nepažįstamais žmonėmis. Tai ten, atrodo, viskas vyko rimčiau, nes būdavo daugiau žmonių, suprantančių, ką ir kaip daryti. O mes, kurdami filmą „Tarp eilučių“, buvome susibūrę draugai, kuriems filmavimas yra naujas dalykas. Man iš pradžių atrodė, kad nieko nepavyks, nes daug dalykų net nežinome kaip įgyvendinti“, – prisiminė studentas.

Palengvėjo pradėjus mąstyti kitaip

Gana greitai J. Januškevičius suprato, kad filmą kuria bičiulių, bendraminčių kompanija, todėl reikia susikoncentruoti ne vien į rezultatą – visiems įdomaus filmo kūrimą, bet ir į tai, kad filmuojant, kuriant svarbu ir gerai praleisti laiką.
„Aišku, iš pradžių buvo visko – ginčų, net ir pykčio. Bet tada trumpam išeini, ramiai apmąstai ir grįžęs dirbi toliau. Po kelių dienų, kai „įsivažiavom“ – susipažinom su aktoriais Alvyde ir Simu, tapo lengviau. Gelbėjo ir mintis, kad kurti reikia linksmai ir taip, kad iš mokyklos, sukūrę filmą, išsineštume gražius prisiminimus, gerą nuotaiką.
Kai pradėjome taip mąstyti, ir filmavimas pradėjo vykti sklandžiau“, – kalbėjo J. Januškevičius.
Pasak pašnekovo, filmuojant buvo įvairių techninių niuansų. Pavyzdžiui, kai kurie filmo epizodai buvo filmuojami naktį. Kai kurie vidury dienos, tačiau užtamsinus mokyklos patalpų langus.
Kūrėjai dėkingi gimnazijos administracijai už pasitikėjimą, suteiktą visišką kūrybos laisvę.

Norėjo išbandyti save kaip aktorę

Merkelio Račkausko gimnazijos trečios klasės mokinė A. Kniuipytė daliai Mažeikių rajono gyventojų yra žinoma kaip dainininkė. Mergina dainavimo mokosi Mažeikių moksleivių namuose pas vokalo mokytoją Eleonorą Kirkilienę. Mergina yra daugelio dainavimo konkursų dalyvė, laimėtoja, kai reikia, dainuojanti ir savo gimnazijos, ir miesto renginiuose.
„Filme filmavausi pirmą kartą gyvenime. Ir nors kamerų baimės neturiu, pirmą filmavimo dieną tikrai teko pasistengti, kad jausčiausi vis laisviau ir laisviau“, – sakė pašnekovė, mėgstanti dalyvauti rimtuose projektuose, kuriuose, kantriai ir nuoširdžiai padirbėjus, paskui galima džiaugtis gerais rezultatais.
Gimnazistė sakė visada svajojusi išbandyti savo kaip aktorės galimybes. Tad sulaukusi pasiūlymo filmuotis, akimirksniu sutiko.

Džiugina puikus rezultatas

A. Kniuipytę labiausiai nustebino, kad filmai kuriami ne taip ir lengvai. Tenka tuos pačius dublius filmuoti po daugybę kartų, nepavykę kadrai reikalauja ir labai daug laiko. Pasak gimnazistės, mokytis filmo tekstų nereikėjo. Vadovaujantis filmo scenarijumi, aktorių dialogai buvo kuriami vietoje.
„Kiekvienas iš mūsų filmavimo komandos buvo atsidavęs šiam reikalui šimtu dešimt procentų, todėl drauge kurti buvo labai malonu. Ir, žinoma, nustebino rezultatas. Tikrai nesitikėjau, kad bus taip gerai. Esu labai labai dėl to laiminga“, – mintimis pasidalijo A. Kniuipytė.
Mergina sakė, kad scenarijus jai labai artimas ir labai „į temą“ – į jį sudėti šiandienio jaunimo išgyvenimai, aktualijos, džiaugsmai ir problemos.

Jei ne karantinas, filmo nebūtų

Ir J. Januškevičius, ir E. Bogadelščikovas, ir A. Kniuipytė pasakojo, kad koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas jiems turėjo labai daug atspalvių.
Studentai apgailestavo, kad susidariusi situacija sujaukė jų studijas, tačiau pridūrė, kad jis atnešė ne tik nuostolių, bet ir galimybių bei gerų potyrių.
„Bet kalbant apie kūrybinius dalykus, karantinas man buvo labai aktyvus ir geras laikotarpis, kai ne tik su draugais susukome trumpametražį filmą, bet įgyvendinau ir savo individualius sumanymus, galėjau užsiimti savo darbais ir hobiais“, – apibendrino E. Bogadelščikovas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*