Į Mažeikius ruošiasi atvažiuoti šalies valdžios atstovai

Parodą kuruoja prof. Adomas Butrimas. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Garbūs Lietuvos bei kaimyninės Latvijos valdžios atstovai, istorikai bei menininkai vienas po kito patvirtina apie dalyvavimą parodos „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“ atidaryme Mažeikiuose.

Dalyvaus ir valdžios atstovai

Ketvirtadienį konferencijoje, skirtoje kuršių, žiemgalių ir žemaičių senajai istorijai, bei ekspozicijos pristatyme dalyvaus Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Lietuvos Respublikos prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, žymiausi abiejų šalių kultūros ir meno atstovai, istorikai.
Projekto vadovas ir kuratorius Vilniaus dailės akademijos profesorius daktaras Adomas Butrimas „Santarvei“ sakė, kad kol kas tikslaus atsakymo nesulaukta tik iš Latvijos prezidento Valdžio Zatlerio.

Ekspozicija bus nuolatinė

Mažeikių kraštas – tai ta vieta, kur susieina Lietuva su Latvija. Čia į Ventą suteka Virvytė, Dabikinė, Vadakstis ir Varduva. Šių penkių upių pakrantėse daugybę šimtmečių gyveno kuršiai, žiemgaliai ir žemaičiai.
Parodos kuratorius profesorius A. Butrimas „Santarvei“ sakė, kad šia ekspozicija siekiama jungti Lietuvos ir Latvijos valstybes, atskleisti ir padėti pažinti šių valstybių teritorijose gyvenusių ir dalyvavusių jas formuojant senųjų baltų genčių – kuršių, žiemgalių ir žemaičių – istoriją, kultūrą ir meną.
„Pirmiausia – tai Mažeikių muziejaus archeologinė medžiaga, surinkta tyrinėjant trijų baltų genčių gyvento regiono archeologijos paminklus – piliakalnius, Zastaučių, Kulių, Kivylių, Pavirvytės kapinynus. Parodoje eksponuojami kuršių ir žiemgalių papuošalai, visų trijų baltų genčių ginklai, žiedai, taip pat unikalieji radiniai. Ekspoziciją papildo baltų genčių teritorijų, jų kapinynų, piliakalnių ir mūšių vietų žemėlapiai, tas pačias žemes vaizduojantys XVII a. pradžios istoriniai žemėlapiai. Parodos lankytojai taip pat pamatys Dailės akademijos menininkų sukurtus įvairių laikotarpių žemėlapius, grafikos kūrinius, piliakalnių ir gražiausių archeologinių eksponatų fragmentų fotografijas,“ – pasakojo profesorius ir pridūrė, kad dar ne dažnai Lietuvos muziejuose naudojami liečiamieji ekranai, kuriuose bus galima rasti informaciją šios ekspozicijos tema.

Visą interviu su profesoriumi A. Butrimu skaitykite ketvirtadienio „Santarvėje“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top