Istorijos entuziastai surengė „Sedos kautynes“

„Sedos kautynėms“ pasiruošę karo istorijos entuziastai. Nuotr. iš asociacijos „Baltijos štormas“ archyvo

Klaipėdoje gyvuojančios sporto ir karybos asociacijos „Baltijos štormas“ nariai organizacijos aštuntojo gimtadienio proga surengė teatralizuotą pasirodymą „Sedos kautynės“.
Pasirodymas vyko ne Sedos apylinkėse, o Klaipėdos rajone, tačiau besidomintieji karyba ir istorija kautynių inscenizaciją stebėjo tiesiogiai internetu, o norintieji galėjo nuvykti ir į veiksmo vietą.

Istorikų asociacijoje nėra

„Baltijos štormas“ vienija žmones, besidominčius karyba, karo istorija, karo uniformų, ginklų bei technikos rekonstrukcijomis. Šiuo metu organizacijoje yra 12 narių iš Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Telšių miestų bei rajonų.
Pasak asociacijos pirmininko Manto Rumšo, įprastai nemažą panašia veikla užsiimančių organizacijų narių dalį sudaro žmonės, įgiję istorikų, archeologų specialybes. Bet „Baltijos štorme“ profesionalių istorikų nėra.
„Tikrai esame atviri ir mielai priimsime visus, kam patinka mūsų puoselėjama veikla. Jei žmogus turi entuziazmo, priimame nežiūrėdami į tai, kokią specialybę jis yra įgijęs, ką gyvenime veikia ar kokiame rajone gyvena“, – paaiškino pašnekovas.
Beje, narių skaičius organizacijoje kinta. Būna, kad žmonės ateina, išbando dalyvavimo veikloje skonį, pajaučia, kad ši veikla ne jiems, ir nutaria atsisakyti narystės. O kiti lieka ilgam.

Reikia laiko, pinigų ir entuziazmo

Surengti „Sedos kautynių“ inscenizaciją buvo sumanyta siekiant prisiminti 1944 metų rudenį Sedos apylinkėse vykusią kovą, su Sovietine armija susirėmusius lietuvius kautynių dalyvius bei jų pasiekimus. Nuotr. iš asociacijos „Baltijos štormas“ archyvo

Istorines rekonstrukcijas, dalyvavimą teatralizuotuose pasirodymuose Lietuvoje bei užsienyje „Baltijos štormo“ nariai vadina pomėgiu.
Šis pomėgis iš jų pareikalauja daug laiko. Nemažai jo prisireikia istorinei informacijai tyrinėti – studijuoti knygas, prisiminimus, metraščius, žemėlapius. Kiekvienas narys individualiai tam skiria laiko tiek, kiek nori ar gali, arba tiek, kiek reikia.
Ruošdamiesi inscenizuoti kurio nors konkretaus laikotarpio kovas, karybos istorijos entuziastai siekia, kad apranga, ekipuotė būtų autentiška konkretaus meto aprangai. Pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo pradžioje – 1939 metais, karių ekipuotė, aprangos detalės, uniformos buvo vienokios, o jau karo pabaigoje – 1945 metais, kitokios. Norėdami išvengti loginių klaidų, inscenizacijų organizatoriai bei dalyviai aprangą bei ekipuotę gauna įvairiais būdais – skolinasi iš bendraminčių, perka specializuotose mugėse, įsigyja internete ir panašiai.
Be to, asociacijos nariai važiuoja ir į Latviją, Estiją, Lenkiją dalyvauti ten organizuojamų mūšių inscenizacijose, todėl lėšų reikia ir kelionėms.
„Manau, galima teigti, kad pats teatralizuotas renginys yra iki tol atlikto darbo bei įdėtų pastangų rezultatas arba kitaip – vyšnia ant torto“, – paaiškino M. Rumšas.

Norėjosi prisiminti ir priminti

Šeštadienį asociacijos nariai bei jų svečiai iš Ukmergės, Vilniaus, Latvijos – iš viso daugiau nei 30 žmonių, inscenizavo 1944 metų spalio 7 dieną vykusių „Sedos kautynių“ epizodą.
Pasak M. Rumšo, norėjosi inscenizuoti ir žiūrovams parodyti kokį nors įdomesnį mūšį, nei vokiečių ir sovietų kovą. Norėjosi kažko lietuviško, o Sedos kautynės ir yra ypatingos tuo, kad jose kovėsi grynai lietuviškas junginys – Tėvynės apsaugos rinktinės savanoriai prieš Raudonąją armiją.
Prieš tuos 76 metus lietuviai, Sedos kautynių dalyviai, naudodamiesi iš vokiečių gautomis uniformomis bei ginklais, stabdė rusų tankų ataką ir sugebėjo pamušti 8 tankus. M. Rumšas tai pavadino didžiuliu lietuvių pasiekimu. Inscenizuotų kautynių dalyviams ir norėjosi prisiminti bei žiūrovams priminti šį pasiekimą ir įvykį.
Ruoštis „Sedos kautynėms“ asociacijos nariai pradėjo balandžio pradžioje.

Planuojama vienaip, pavyksta kitaip

Pasak M. Rumšo, įprastai visos kovos būna šimtu procentų suplanuotos iš anksto. Vis dėlto, kai susirinkę į veiksmo vietą inscenizacijos dalyviai išklauso instruktažo, susipažįsta su mūšio scenarijumi ir veiksmas prasideda, dažniausiai viskas ima vykti ekspromtu.
Beje, kartais prieš parodomąją teatralizuotą kovą jos dalyviai dar turi ir repeticiją.
„Sedos kautynių“ inscenizacijos dalyviai repeticijos neturėjo. Ir tai apsunkino reikalus, nes vienaip yra, kai renginį – jo eigą bei trukmę planuoji „ant popieriaus“, o jau visai kitaip viskas vyksta, kai renginys prasideda. Pavyzdžiui, „Sedos kautynių“ metu kovotojas turėjo šauti į tanką, bandydamas šauti sulaužė užtaisą, todėl turėjo trauktis kitą. Kitas dalyvis turėjo nubėgti į vieną iš anksto sutartą vietą, nubėgo į kitą ir, žiūrėk, išankstinis renginio planas nueina perniek.

Asociacijos „Baltijos štormas“ nariai domisi karo istorija ir tuo, ką sužino,
stengiasi pasidalyti su asociacijos sekėjais socialiniame tinkle „Facebook“.
Nuotraukos centre – Belgijoje vykusio mūšio metu sučiuptas 100 tūkstantasis
karo belaisvis.
Nuotr. iš asociacijos „Baltijos štormas“ archyvo

Sukviečia bendraminčius

Įprastai taip būna, kad kai žmogus propaguoja kokią nors veiklą, pomėgį, ima matyti visumą – aplink esančius ir ta pačia arba panašia veikla užsiimančius bendraminčius.
Asociacijos „Baltijos štormas“ pirmininkas M. Rumšas „Santarvei“ sakė pastebintis, kad besidominčių istorija, karybos istorija, rekonstrukcijomis aplink yra nemažai.
Teatralizuotų kovų organizatoriai, norėdami sulaukti dalyvių, įprastai kviečia kituose miestuose veikiančių panašių klubų narius.
Susidomėjusieji galimybe dalyvauti renginyje informuojami apie tai, koks tai bus renginys, kokios pusės jame kausis, kokių daiktų prireiks, o kokių turėti negalima.
Toliau jau patys dalyviai rūpinasi kostiumais, ekipuote, kuri turi atitikti tą laikmetį, kuriuo vykusi kova inscenizuojama.

Reikėtų lankstesnio požiūrio

Ko reikėtų, kad istorinės rekonstrukcijos klubų, tokių kaip „Baltijos štormas“, veikla būtų sklandesnė?
Labiausiai reikėtų lankstesnio mūsų valstybės požiūrio į istorinę rekonstrukciją bei tuo užsiimančius žmones. Organizuojant tokių mūšių kaip „Sedos kautynės“ inscenizacijas yra naudojama ir nacistinė, ir sovietinė simbolika. Jei toks teatralizuotas mūšis vyksta Lietuvoje, jo dalyviai savo uniformomis apsirengia tik renginio vietoje ir daugiau jomis mūvėdami niekur nesirodo. Lietuvoje šie dalykai traktuojami gana griežtai. O Latvijoje daiktų su sovietine ar nacistine atributika galima įsigyti net ir viešose vietose vykstančiuose turguose ar mugėse.
„Seniau tokios veiklos, kokia užsiima „Baltijos štormas“, ir teatralizuotų renginių lyderiai buvo estai. Jie turėjo vieną didžiausių karo istorijos rekonstrukcijos klubų festivalį. Tai iš tiesų buvo įspūdingas reginys – ir tankai važiuodavo, ir lėktuvai skrisdavo. Dabar gausiausią dalyvių ir žiūrovų skaičiumi tokio pobūdžio festivalį organizuoja latviai. Ten taip yra dėl paprastesnių įstatymų“, – mintimis pasidalijo „Sedos kautynes“ surengusios asociacijos vadovas M. Rumšas.
Beje, susirasti ir pažiūrėti „Sedos kautynes“ galima asociacijos „Baltijos štormas“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video