Jauni mažeikiškiai įsitikinę: patriotiškumas ir pilietiškumas išliks svarbūs(0)

Kembridžo universitete studijuojantys lietuviai turi tradiciją minėti Lietuvos valstybines šventes. Mažeikiškis Elvinas Ribinskas stovi antroje eilėje ketvirtas iš kairės.Nuotr. iš asmeninio archyvo

Diskusijų ir kalbų apie pilietiškumą ir patriotizmą – daug ir įvairių. Diskutuojama, ar šiandien, kai daugybė žmonių išvyksta savo ateities kurti svetur, šios sąvokos tebeturi prasmę.
Neretai keliamas klausimas ir apie pilietinio ugdymo būklę Lietuvoje. Iš vyresnės kartos žmonių lūpų neretai nuskamba frazė: „Dabar šalies piliečiai nebe tokie patriotiški“.
„Santarvės“ kalbinti jauni mažeikiškiai, laisvu nuo mokslų ar darbų laiku dalyvaujantys nevyriausybinių organizacijų veiklose, pasidalijo mintimis apie tai, kaip jie supranta pilietiškumą ir patriotizmą.

Edgaras NARKUS, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių prezidentas:
– Man pilietiškumas reiškia atsakomybę. Nesvarbu, ar esi Lietuvos, ar kokios nors kitos šalies pilietis, vis tiek esi atsakingas už savo kraštą ir savo tautos likimą.
Puoselėjant savo kraštą, saugant nuo išnykimo jo teritorinį vientisumą, gimtąją kalbą, papročius, reikalingos tokios vertybės kaip patriotiškumas, ryžtas, drąsa.
Lietuva kuo toliau, tuo labiau tampa pasauline valstybe. Nebesame ir nebegalime būti uždari. Todėl išvykti į užsienį mokytis, studijuoti ir padirbėti, pamatyti, kaip gyvena kiti, – visiškai naudingas dalykas.
Pats planuoju ateityje studijuoti, o paskui gal ir dirbti svetur. Tačiau grįšiu, nes žinau, kad tik čia, Lietuvoje, esu savas. Žinau, kad čia į mane nežiūrės „kreivai“. Mano supratimu, tu, žmogau, kitoje šalyje savu nebūsi. Todėl išvykus, įgijus patirties, geriausia grįžti kurti savo ateitį tėvynėje.
Mokykloje turime po vieną pilietiškumo pamoką per savaitę, o aktualijų Lietuvoje yra daug ir įvairių – nuo dezinformacijos iki būsimųjų rinkimų ir taip toliau.
Per vieną savaitinę pamoką visko aprėpti neįmanoma. Daliai mokinių informacijos iš pilietinio ugdymo pamokų užtenka. Kita dalis nori žinoti daugiau ir išsamiau, todėl tas žinias gilina, dalyvauja konkursuose, Konstitucijos egzamine ir panašiai. Bet vis tiek, manau, kad jauniems žmonėms mokykla yra židinys, iš kurio jie gauna bendrą informaciją, o šeima ir pats gyvenimas tą informaciją išplečia ir formuoja pilietiškumą.
Mūsų gimnazijos ir Senamiesčio pagrindinės mokyklos organizuota „Laisvės banga“ šiemet pritraukė nemažai dalyvių. Buvo jaučiama jų vienybė. Man ši akcija dovanojo emociškai stiprių akimirkų. Jaučiau, kad esu lietuvis. Džiaugiausi, kad esu čia ir galiu drauge su visais minėti Laisvės gynėjų dieną. Viena vertus, ji liūdna. Tačiau ją minėdami mes minime ir savo šalies laimėjimus.
Pernai man atradimu tapo Dainų šventė. Kaune stebėjau jos atidarymą, o paskui ir uždarymą, vykusį Vilniaus Vingio parke. Stebint tokią gausybę iš visų pasaulio kampelių į Lietuvą atvykusių, sugrįžusių lietuvių, kurie dainavo ir šoko vienu ritmu, išriedėjo ne viena ašara.
Matyt, tai ir yra ir pilietiškumas, ir patriotiškumas.

Emilija ZINO, Lietuvos mokinių sąjungos Mažeikių mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė:
– Pilietiškumas man – daug prasmių ir reikšmių savyje talpinantis žodis. Jis asocijuojasi su mano teisėmis, laisvėmis ir pareigomis. Taip pat – ir su mano šalies identitetu, mentalitetu, su visais Lietuvos žmonėmis. Be abejo, ir su Lietuvos istorija, kultūra, papročiais.
Pernai prieš Kalėdas mes, Mažeikių mokinių savivaldų informavimo centro savanoriai, organizavome ir įgyvendinome tokią iniciatyvą „Gerumo savaitė“. Jos metu aplankėme Mažeikių gyvūnų globos draugiją, vaikų darželius, nakvynės namus ir švenčių proga pasveikinome žmones, kurie labiausiai padėjo mūsų komandos veiklai, kurie visus metus mus palaikė ir skatino nesustoti.
Iš tikrųjų buvo gera lankyti, dovanoti, dainuoti, kalbėtis ir matyti besišypsančius, nustebusius veidus žmonių, kurie net nesitikėjo, kad mes ateisime.
Pavyzdžiui, Mažeikių nakvynės namuose moterys mums nesustojo dėkoti už tai, kad atėjome, kad nepamiršome. Po „Gerumo savaitės“ jaučiau didelį pakylėjimą dėl to, kad įgyvendinome tokią gerą iniciatyvą. Galvoju, kad taip jautėsi ir kiti joje dalyvavę moksleiviai.
Manau, kad šią jaunimo įgyvendintą iniciatyvą galima vadinti pilietiškumo išraiška.

Patriotiškumas yra viena iš Lietuvos skautijoje ugdomų vertybių. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Beatričė MATIUKAITĖ, Žemaitijos skautų organizacijos Žemynos draugovės draugininkė:
– Pilietiškumas, manau, visada buvo ir yra svarbi vertybė. Bet egzistuoja tokia problema, kad nelabai atskiriamos patriotiškumo ir pilietiškumo sąvokos.
Ir kai sako: žmonės dabar nebėra pilietiški, manau, mintyje turima, kad galbūt žmonės nebėra tokie patriotiški, kokie buvo anksčiau.
Žemaitijos skautų organizacijos veikloje patriotiškumas yra labai svarbus. Jis yra ir viena iš mano vertybių.
Užpernai taip sutapo įvykiai, kad drauge su skautais ant piliakalnio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną giedojome Tautišką giesmę. Atrodo, tai buvo paprastas, įprastas dalykas. Bet kai žmonės tokie artimi, savi, himno giedojimas buvo labai jautrus.
Skautų organizacijoje labai svarbi yra skautų įžodžio davimo ceremonija. Kiekvienas įžodį duodantis skautas turi pabučiuoti vėliavą. Kai du kartus aš tai dariau pati, buvo jautru, tačiau ne taip jautru, kai įžodį duoda maži vaikai. Kaip gražu, kai mažas žmogus priklaupia ant kelio, pabučiuoja Lietuvos vėliavą. Ir matau, kaip giliai jis suvokia šito ritualo prasmę…
Turėjau galimybę dalyvauti Lietuvos skautijos stovykloje Australijoje. Ten pabuvojau keliose Australijos lietuvių bendruomenėse, sutikau įvairių žmonių. Tarp jų – ir trečios kartos išeivių iš Lietuvos. Įsitikinau, kad teiginys: „Išvyko iš Lietuvos, tai anoks jis patriotas…“ yra klaidingas. Tie žmonės yra kur kas didesni patriotai nei mes, gyvenantieji Lietuvoje. Jie sugeba savo vaikus išugdyti taip, kad jie moka lietuviškai, svajoja užaugę pamatyti Lietuvą. Nors ir gyvena toli, jie sugeba išlaikyti gražias lietuviškas tradicijas.
Patriotiškumą kaip vertybę, manau, pirmiausia žmogus suvokia šeimoje. Jeigu šeimose nėra tų tradicijų, jei tėvai nėra patriotai, jaunas žmogus to jausmo gali pasisemti ir iš aplinkos, draugų, mokyklos, nevyriausybinių jaunimo organizacijų.

Elita SEMENAVIČIŪTĖ, žurnalistė, įvairių nevyriausybinių organizacijų savanorė:
– Mano nuomone, pilietiškumas pasireiškia kiekvieną kartą, kai eidamas savo miesto gatvėmis sugėdini šiukšlinantį žmogų ir nebijai jam pasakyti, kad taip nesielgtų. Žmonių reakcija, jų neabejingumas ir daro kiekvieną jų pilietišką.
Aš visada sakau, kad Tėvynės negalima painioti su valdžia. Jei valdžia, jos požiūris ir sprendimai mūsų netenkina, dėl to Lietuva nėra bloga. Netinkamus sprendimus priima žmonės, tačiau tai nekeičia faktų, kad mūsų šalyje labai graži gamta, šilti žmonės. Aš manau, kai kažką gero darome ne sau, o kitiems – savo šeimai, miestui, valstybei, tai ir yra pilietiškumas.
Manau, pagrindiniai pilietiškumo pagrindai formuojami šeimoje ir ugdymo įstaigose, dar religinės įstaigos tam turi nemenkos įtakos.
Aš savanoriauju vaikų, senelių ir gyvūnų prieglaudose. Tai man natūrali praktika ir to manęs nemokė nuo mažens.
Aiškiai prisimenu akimirką, kai buvau šešerių metų ir kai prieš Kalėdas su tėvais apsilankėme bažnyčioje. Prie altoriaus buvo dėžė, į kurią galėjai įdėti dovanėlę vaikų namų auklėtiniams. Dovanėlės tąkart neturėjau ir dėl to labai nusiminiau. Tačiau kitą dieną į bažnyčią grįžau su savo žaislais ir jutau gerą dalijimosi ir rūpinimosi kažkuo kitu jausmą.
O šiaip įsimintinų akimirkų, kurias galima susieti su pilietiškumu ir kurios giliai palietė širdį, buvo daug. Viena jų – iš pernai, kai prieš didžiąsias metų šventes su draugu važiavome su vaišių lauknešėliais pas nepasiturinčias mažeikiškių šeimas, auginančias mažus vaikus. Matėme vaikų akyse džiaugsmą.

Elvinas RIBINSKAS, Didžiojoje Britanijoje, Kembridžo universitete studijuojantis mažeikiškis:
– Mes, Kembridžo universiteto studentų lietuvių bendrijos nariai, visada susirenkame minėti Laisvės gynėjų, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos.
Sausio 13-ąją buvome susitikę ir žygiavome po Kembridžą. Žmonės, pamatę studentų minią, nešiną lietuviška atributika, domėjosi, kas vyksta.
Minėdami Vasario 16-ąją rinksime bendrijos komitetą – tuos žmones, kurie organizuoja renginius, rūpinasi reprezentaciniais reikalais. Kiek žinau, šiemet bus muzikinių pasirodymų – savo gebėjimus parodys rimčiau muzikuojantys lietuviai studentai.
Galiu pasakyti, kad kai nesi Lietuvoje, ypač tas pilietiškumas, patriotiškumas, valstybinės šventės tampa svarbesnės, nei anksčiau.
Kol mokiausi mokykloje, valstybinėms šventėms, minėtinoms dienoms buvo skiriama daugiau dėmesio. Bet reikia pripažinti, kad daugiausia iniciatyvos vis tik rodydavo mokytojai. O mes, moksleiviai, leidomės (arba kai kas gal ir nesileido) mokytojų vedami tuo pilietiškumo, patriotiškumo keliu.
Dabar – kitaip. Man asmeniškai dabar tai rūpi labiau, nei tada, kai buvau moksleivis.
Ar jaučiuosi Didžiojoje Britanijoje, Kembridže, savas, sunku pasakyti. Esu įpratęs čia gyventi, mokytis – žmogus nesunkiai pripranta gyventi visur. Tačiau tikrais namais šios vietos nepavadinčiau.
Man palieka įspūdį tai, kad būdami užsienyje mes, lietuviai, turime galimybę užsieniečiams skleisti žinią apie tai, kas yra Lietuva, kokia jos istorija, papasakoti, kodėl mes švenčiame vienokias ar kitokias šventes. Nedaug kas žino apie sovietų okupacijos laikotarpį ir kitus lietuvių išgyventus laikotarpius bei įvykius.
Tiesiog būdamas lietuviu džiaugiuosi, kad turiu galimybę užsienyje skleisti teisingą informaciją apie Lietuvą. Kaip tai pavadinti – pilietiškumu ar patriotiškumu? Manau, tinkami abu žodžiai.

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.