Kad šventė pakviptų žolynais ir medumi, įdedama daug darbo

Šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštėje „Paskutinis vasaros žiedas“ buvo kuriamas šventės išvakarėse. Vido STANKAUS nuotr.

Vasaros ir rudens sandūrą žyminti Žolinė yra krikščioniška šventė – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Ir vis tik jos papročiuose aptinkama nemažai žemdirbiškų apeigų.
Vienas šventės atributų – žolynai, javai. Mažeikiškių klubas „Mano namai“ ta proga ne pirmus metus organizuoja tradicine tapusią šventę „Kai pakvimpa žolynai ir medus“.
Vienas pagrindinių šios šventės akcentų – iš įvairių augalų sukurti floristiniai paveikslai bei kilimai.

Augalai svarbūs ir šiandien

Nors Žolinė, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų minėjimas, yra krikščioniška šventė, tyrinėtojai jos papročiuose aptinka daug žemdirbiškų apeigų, susijusių su didžiųjų vasaros darbų pabaiga. Žolinė žymi ir vasaros bei rudens sandūrą.
Kad ir kaip keistųsi ar nyktų senovinės šios šventės tradicijos, kad ir kaip mažai žmonės galvotų apie jos prasmę, minint Žolinę, žolynai, javai ir šiais laikais yra svarbūs akcentai.
Tarp lietuvių dar išlikęs siekis palaikyti senąją tradiciją, tad Žolinės dieną eidami į šv. Mišias jie mielai nešasi žolynų puokštelę.

Ruoštis pradeda iš anksto

Daug dėmesio augalams, gamtos pažinimui skiria ir Mažeikiuose nuo 2015 metų organizuojamos šventės „Kai pakvimpa žolynai ir medus“ sumanytojai ir rengėjai – klubo „Mano namai“ nariai.
Pasak klubo vadovės Kristos Kinčienės, klubo nariai šventei ruoštis pradeda gerokai iš anksto. Norint sukurti floristinį paveikslą, kilimą ar kompoziciją, reikia turėti iš ko tai padaryti. Todėl per vasarą mažeikiškiai išbraidžioja ne vieną pievą, renka augalus, juos vežasi namo, džiovina. Kitaip tariant, ruošia žaliavą. Per laiką klubo nariai spėjo pažinti augalus, žino, kurie iš jų yra patvaresni, ilgiau išsilaiko gyvybingi, gražūs.
Paskui iš surinktų augalų yra kuriami didelio formato paveikslai. Juos ir buvo galima apžiūrėti aikštėje prie Mažeikių kultūros centro ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios surengtoje šventėje.

Reikia noro, kūrybiškumo, kantrybės

Pasak „Mano namų“ vadovės K. Kinčienės, kasmet iš augalų kurdami paveikslus ir kompozicijas, klubo nariai bando padaryti vis kažką kitaip, nei anksčiau. O vertinti, kaip pasisekė, paliekama žiūrovams.
O ko reikia, kad kūrinys iš augalų pavyktų?
„Sakyčiau, svarbiausia yra turėti idėją. Tam reikia kūrybiškumo. Na, o tada, pradėjus daryti vieną ar kitą floristinį paveikslą, reikia laiko ir kantrybės. Iš pradžių ir klubo nariai, kai pasiūlydavau: gal kokius kilimus iš augalų pabandykime daryti, sakydavo: mes ne menininkai, nepavyks. Bet kai įsidrąsini ir pabandai, žiūrėk, „užsikreti“ tuo kūrimo virusu. Randasi ir idėjų, ir noro. Tik laiko ne visada užtenka“, – paaiškino pašnekovė.
Ji sakė esanti dėkinga aktyviausiems klubo nariams už jų pastangas, kūrybingumą ir dalyvavimą klubo veikloje.

Šventė tradiciškai vyksta aikštėje tarp Mažeikių kultūros centro ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Ne tik pasižiūrėti, bet ir išmokti

Šiemet Šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštėje vykusioje Žolinės šventėje buvo daromas floristinis kilimas „Paskutinis vasaros žiedas“. Jis buvo apjuostas Žolinės vainiku, prie kurio pynimo prisidėjo ne tik klubo „Mano namai“, bet ir kitų Mažeikiuose veikiančių organizacijų – „Bočiai“, Trečiojo amžiaus universiteto nariai.
Į šventę atėjusiems žmonėms pasiūlyta dalyvauti keliose edukacijose. Jie galėjo patys savo rankomis papuošti maišelį, galėjo prisiminti piešimą, išgirsti patarimų apie įvairių augalų gydomąsias savybes, medų.
„Kai žmonių paprašai, pakvieti, jie ir neatsisako. O šiaip šventės sėkmė priklauso dar ir nuo oro“, – sakė K. Kinčienė.

Norėtų šventės organizavimą perduoti

Vis dėlto šią šventę praauginę, sukūrę tam tikras jos tradicijas klubo „Mano namai“ aktyvistai norėtų ją perduoti Mažeikių kultūros centrui.
„Matome, kad Mažeikiams reikia Žolinės šventės, į ją ateina žmonių. O kultūros centro organizacinės pajėgos – didesnės nei mūsų. Dabar centras yra šios šventės draugai, padedantys su įgarsinimu, mums paskolinantis reikalingų daiktų, o mes – organizatoriai. Norėtume apsikeisti rolėmis“, – paaiškino pašnekovė.

Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top