Kultūra | 2010-10-21 08:41 | Autorius:
Versija spausdinimui

Kaimo bendruomenes suvienija bendras maisto ruošimas(0)

Pikeliškiai neįsivaizduoja Jurginių be kiaušinienės su garšva, laižuviškiai – Oninių be žuvienės, o leckaviškiai bei ukriniškiai rudens užbaigtuvių – be cepelinų ir moliūgų.
Bendruomenių atstovai teigia, kad maisto gaminimo procesas žmones suvienija.

PASIŪLĖ KAUNIETĖ ŽOLININKĖ
Vieni pirmųjų karštu gardėsiu vilioja pikeliškiai – per Jurgines jie kepa kiaušinienę su garšva.
Šventės koordinatorė pedagogė Valerija Mažonienė „Santarvei“ pasakojo, kad šis patiekalas Pikeliuose atsirado prieš šešerius metus. Tada miestelyje seminarą skaitė iš Kauno atvykusi žolininkė Danutė Kunčienė.
„Po to, kai nuvažiavome į sodybą švęsti, žolininkė pamatė moteris kepant kiaušinienę. Ji ir sako: moterys, juk čia auga garšvos, įdėkite į kiaušinienę, kaip tinka! Ten pat ji mums nuskynė tų žolių ir pripjaustė į kiaušinienę,“ – prisiminė V. Mažonienė.
Moteris nusišypsojo: taip šis patiekalas Pikeliuose ir prigijo. Kaimo žmonės jo ne tik ragauja per Jurgines, bet ir kepdami namie įpjausto pamiškėse, paupiuose augančios garšvos lapelių.
„Bet Jurginių kiaušinienė yra ypatinga. Kepama lauke ant laužo ji įgauna kitokį kvapą. O ir tos pavasarinės garšvos būna tokios šviežios, po žiemos turbūt mes taip išsiilgę žalumynų,“ – apie recepto populiarumą spėliojo pedagogė.
Į kaimo šventę susirenka per šimtas žmonių, kaskart vis daugiau. Tad ir plakamų kiaušinių skaičių kasmet tenka didinti. Praėjusioms Jurginėms sunaudota du šimtai kiaušinių.
Kiaušinius perka iš parduotuvės. „Suneštinių“ organizatoriai prisibijo.
„Savotiškai būtų rizikinga, kadangi yra daug žmonių, tai, neduok Dieve, kas nors susirgs,“ – taip V. Mažonienė paaiškino, kodėl kiaušinių nerenka iš vietos gyventojų.

NESIRINKO LENGVAI PARUOŠIAMO
Tuo tarpu leckaviškiai produktais šventėms rūpinasi patys: kas bulvių duoda, kas lašinukais prisideda, kas grietinės atneša…
Šeštadienį vienam gale Leckavos kvepėjo kepama duona su česnaku, kitur moterys ruošė šaltus užkandžius, o sodyboje prie pat upelio buvo įsikūręs „cepelinų ruošimo štabas“. Leckaviškiai jau neįsivaizduoja rudeninio derliaus šventės be cepelinų.
Atvykę radome kubilą, pilną nuskustų bulvių. Cepelinus gaminti pasiruošusios moterys suskaičiavo, kad teko nuskusti tris maišus bulvių.
Kodėl cepelinai, – pasiteiravome bendruomenės pirmininko Vidmanto Savickio.
„Vis tik tai tautinis patiekalas, tinkantis derliaus šventei. Nenorėjome lengvai paruošiamo patiekalo, norėjome, kad šventė būtų išskirtinė. Juk ne kiekvienas ryžtųsi tokiam kiekiui žmonių tų cepelinų pridaryti. Bet moterys ir sako: kodėl ne?“ – pirmininkas prisiminė, kaip prieš trejus metus gimė ši idėja.
Įprastai kaimo šventėje būna per šimtas žmonių, leckaviškės šeimininkės prigamina cepelinų tiek, kad norintieji galėtų ir pakartoti. Moterys patikino, jog daro „tikruosius“ cepelinus – į tarkius nededa virtų bulvių.

VARŽYBŲ LAIMIKIS DEDAMAS Į PUODĄ
Smagus produktų dalinimasis vyksta ir Laižuvoje per Onines. Čia tradiciškai verdama žuvienė.
Laižuviškė Liuda Ramanauskienė „Santarvei“ pasakojo, kad ši šventė trunka dvi dienas. Pirmąją vyksta žvejų varžytuvės, o jų laimikis antrąją dieną sugula į didelį ketaus puodą ant laužo.
Žuvienę verdančios moterys prisiminė, jog šiemet per Onines stipriai lijo ir žuvys nelabai kibo. Žvejai parnešė apie 3 kilogramus laimikio.
Šeimininkės tikino, jog stengiasi išvirti tirštesnę sriubą, be žuvies, prideda bulvių, morkų, kokių nors kruopų. Galų gale viralą pagardina namine grietine.
Per liepos mėnesį organizuojamą šventę išdalijama daugiau kaip šimtas porcijų žuvienės. Moterys sako, kad didžiausia padėka būna tada, kai žmogus prašo pakartoti. Vadinasi, buvo skanu.
O jei žvejams nekibtų žuvis? L. Ramanauskienė nusišypso: „Kai kurie žvejai anksčiau sugauna žuvies ir prisideda į šaldytuvus. Sako, jeigu nekibtų, atiduotų tą šaldytą“.
Be žuvienės, per Onines laižuviškiai vaišina naminiu sūriu bei šiųmečiu medumi.

PRASIDĖJO ADVENTO VAKARĄ
Tradiciją „užkurti“ bando ir ukriniškiai. Šeštadienį vykusioje šventėje „Po sunkių rudens darbų pailsėkime kartu“ pirmą kartą buvo pristatomi patiekalai iš moliūgo.
Vietos bendruomenės pirmininkė Vilma Vžesniauskienė „Santarvei“ paaiškino, kad šios šventės idėja turi priešistorę.
Pernai per adventinius vakarus ukriniškiams buvo išdalinta po dvi moliūgo sėklas. Tad šeštadienį gyventojai matavo, kas užaugino didžiausią, įdomiausią ir originaliausią moliūgą. Be to, kiekviena kaimo gatvelė vertinimo komisijai pateikė patiekalus, kurių viena pagrindinių sudedamųjų dalių – taip pat moliūgas.
V. Vžesniauskienė pasakojo, kad daugiausia susižavėjimo sulaukė moliūgų saldainiai, moliūgų blynai bei užkandėlės prie mėsiškų patiekalų.
Bendruomenės pirmininkė viliasi, kad rudens šventė su moliūgais taps tradicija.
Mat šiemet didžiausią moliūgą (36,4 kg svorio, 171 cm apimties) užauginusi Arnotų šeimyna, be dovanų, gavo ir įpareigojimą per advento vakarus kaimynams išdalyti šios daržovės sėklų.

BENDRAS DARBAS SUVIENIJA
„Santarvės“ kalbinti bendruomenių atstovai tvirtino, kad patiekalai tokiose šventėse pavyksta kuo puikiausiai. Nors supranta, kad ne visiems dėl skonio įtiksi, tačiau šeimininkės visada sulaukia tik pagyrų.
„Vienas nieko nepadarysi, reikia draugų. Kai nebuvo bendruomenės, sunkiau buvo suvienyti žmones,“ – bendruomenės įsikūrimo pranašumą pastebėjo laižuviškė L. Ramanauskienė.
Jai antrina ir Leckavos bendruomenės pirmininkas V. Savickis. Vyriškis pripažįsta, kad yra žmonių, kurių iki šiol nė nepažįsta – jie pasirinkę uždarą gyvenimą. Tačiau per šventes kai kurie pažįstamieji sužiba kitomis spalvomis.
„Žmonės skambina vienas kitam, laksto, dalijasi daržovėmis. Tai jiems labai patinka, taip lipdosi ir bendruomenė. Kiekvienas prisidėjęs žmogus pajaučia, kad čia ir jo šventė. Jis neateina „ant gatavo“, jis yra prisidėjęs,“ – įspūdžiais dalijosi leckaviškis.
Nuotraukos Sigito STRAZDAUSKO ir iš asmeninio archyvo.: Šiemet leckaviškės moterys cepelinams ruošti nuskuto tris maišus bulvių.


L. Ramanauskienė patikino, kad kai kurie žvejai žuvies pasirūpina iš anksto: jeigu tądien nekibtų…


Kiaušinienės receptą pikeliškiams pasufleravo iš Kauno atvykusi žolininkė.


Sudintų gatvės gyventojai pristatė moliūgų saldainius, kuriuos komisija įvertino kaip vieną geriausių patiekalų.

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Naujienos iš interneto

traffix.lt
Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.