Kaimo žmonių nuo seno puoselėjamą paprotį pievėniškiai pristatė Alytaus rajone

Bendruomenės „Susiedai“ edukacijoje moterys mokėsi gaminti dzūkiškas bandas. Aringo Švelnio nuotr.

Šeštadienį Mažeikių rajono Pievėnų kaimo bendruomenės nariai lankėsi Alytaus rajone esančioje Alovėje.
Skirtinguose Lietuvos regionuose esančius Pievėnus ir Alovės miestelį jungia vienas panašumas: pievėniškiai puoselėja paprotį Velykų naktį budėti bažnyčioje saugant kryžių su Nukryžiuotuoju, o aloviškiai dar visai neseniai saugodavo Nukryžiuotojo karstą.

Egzistuoja panašus paprotys

Pievėniškių puoselėjamas tradicinis teatralizuotas renginys „Velykžydžiai Pievėnų bažnyčioje“ sausio pradžioje buvo paskelbtas Lietuvių liaudies kultūros centro organizuotos konkursinės apžiūros „Tradicija šiandien 2015“ nugalėtoju.
Velykų nakties budėjimas Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje vadinamas vieninteliu tokiu  katalikiškoje Europoje išlikusiu papročiu, nors praėjusiame amžiuje bažnyčiose tai buvo dažnas reiškinys.
Panašus paprotys dar visai neseniai buvo gyvas Alovėje.
Siekdami sužinoti, koks budėjimas vyksta šiame kaime, bei pristatyti savąją tradiciją, Pievėnų kaimo bendruomenės nariai vyko į Alytaus rajoną.

Pievėniškius Alovėje pasitiko parapijos klebonas Stanislovas Stankevičius. Aringo Švelnio nuotr.

Nebesurenka budėtojų

Svečius iš Mažeikių rajono pasitikęs Alovės klebonas Stanislovas Stankevičius šioje parapijoje kunigauja 40 metų ir prisimena: vos pradėjęs čia dirbti, buvo supažindintas su parapijoje puoselėtu papročiu Didįjį penktadienį, Šeštadienį ir Pirmąją Velykų dieną sergėti Kristaus karstą.
Anksčiau jaunimui apsirengti specialia sargų apranga – apsigobti apsiaustais, užsidėti kepures, į rankas pasiimti kardus ir budėti bažnyčioje prie altoriaus, eiti aplink miestelį Kryžiaus kelią, buvo garbė ir, pasak klebono, tai jie darydavo su dideliu entuziazmu.
Dabar miestelio mokykloje – vos 21 moksleivis, o ir suaugusių gyventojų sumažėję. Pastarąsias keletą Velykų Alovės bažnyčioje sargai jau nebebudi. Nepavyksta surinkti entuziastų, tad tradicijai gresia išnykimas.

Linkėjo išsaugoti

Aštuoniasdešimt trejų metų klebonas kunigas S. Stankevičius, pamatęs kad ir nedidelę pievėniškių pademonstruoto velykžydžių budėtojų vaidinimo dalį, sakė, jog tokią tradiciją, kiek įmanoma, būtina palaikyti, perduoti jaunajai kartai.
Pasak kunigo, skeptikams gali atrodyti, kad tokių papročių nereikia, bažnyčioje tai nedera. Klebonas paaiškino: tradicija sergėti Nukryžiuotąjį „į žmones“ atėjo iš tolimos praeities – Poncijus Pilotas buvo pastatęs sargus, kad niekas nepavogtų Nukryžiuoto Jėzaus Kristaus. Vėliau bažnyčia, kunigai sugalvojo paįvairinti šventąsias Velykų Mišias, įtraukdami į jas vaidinimą.
„Kai kas sako, jog tą liaudies pamaldumą reikia išgryninti. Na, bet jeigu mes viską norime išgryninti, tada įpilkime vandens, jo nepasaldinkime ir sakykime, jog tai arbata. Taip ir per mišias galima ateiti, pasimelsti ir išeiti iš bažnyčios, bet galima ir jas „pagardinti“ tais senoviškais papročiais“, – kalbėjo S. Stankevičius.

Lankėsi amatų kiemelyje

Pievėniškiai apsilankė ir Alovės bendruomenės „Susiedai“ amatų kiemelyje.
Čia jie mokėsi kepti kulinariniam paveldui priskiriamas dzūkiškas bandas.
Ant kopūstų lapų formuojamos ir autentiškoje senovinėje dzūkiškoje krosnyje kepamos bandos yra panašios į kugelį.
Į Alytaus rajoną keliavę mažieji pievėniškiai savo rankomis gamino naminius sausainius su medumi.
Vietos bendruomenės pirmininkė Aušra Kisielienė pikeliškiams papasakojo Alovės istoriją, supažindino su lankytinais objektais. Taip pat pasidalijo patirtimi, kaip miestelio gyventojai bando prisikviesti lankytojų.
Tam pasitarnauja įsteigtas amatų kiemelis, į kurį pasimokyti pynimo, siuvinėjimo, nėrimo, mezgimo, žvakių liejimo ir įvairių patiekalų gaminimo paslapčių užklysta panorusieji savo asmenines šventes paminėti ar laisvalaikį praleisti netradiciškai, įdomiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*