Knygų mugėje – apie skaitymą ir pilietiškumą

Zita Kelmickaitė su žemaičiais pasidalijo įspūdžiais apie penkias vasaras vykusį projektą. Autorės nuotr.

Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje šeštadienį jau antrus metus iš eilės vyko knygų mugė. Šį kartą ji buvo pavadinta „Žemaičiai myli knygą“. Renginyje įvairių veiklų netrūko ir suaugusiesiems, ir vaikams, neįsivaizduojantiems laisvalaikio be knygų rankose.
Renginys, jame dalyvavę svečiai sulaukė didelio mažeikiškių susidomėjimo. Vis tik didžiausio lankytojų anšlago sulaukė televizijos ir radijo laidų vedėja, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė. Pasakodama apie per televiziją rodomą „Nacionalinę ekspediciją“, jos dalyvė sugebėjo mugėje apsilankiusius žmones ir prajuokinti, ir pamokyti paprastumo, nuoširdumo, gebėjimo mąstyti ne vien apie save, bet ir apie kitus.

Pasirinkimas buvo didelis

Mažeikių knygų mugėje dalyvavo leidyklos, priklausančios Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacijai. Taip pat ir knygynų, Mažeikių spaustuvės „Meškinas“ atstovai. Mugės lankytojai įvairių žanrų knygų, atvirukų, stalo žaidimų, magnetukų galėjo įsigyti iš 17-os leidyklų, spaustuvių bei knygynų.
Siūlytų įsigyti leidinių asortimentas buvo iš tiesų gausus. O prekybininkų žodžiais tariant, kainos mažesnės, nei tokių pat knygų mieste esančiuose prekybos centruose bei knygynuose.

Speciali programa vaikams

Kol vieni mugės lankytojai rinkosi, kokias knygas nusipirkti ir kokiomis papildyti savo knygų lentynas, kiti dalyvavo susitikimuose su rašytojais ir knygų pristatymuose, kūrybinėse dirbtuvėse.
Daug įvairių veiklų buvo siūloma vaikams. Mažiausi – 4–10 metų vaikai dalyvavo susitikimuose su dailininke Vilija Matutyte, vaikų knygų rašytoju Tomu Dirgėla.
Knygų mugės metu buvo apdovanotas didžiulis būrys vaikų, dalyvavusių bibliotekos paskelbtuose konkursuose „Sukurk karpinį savo kraštui“, „Haiku Mažeikiams“.
Mažeikių Rotary klubo „Liberta“ narės šiemet buvo knygų mugės ambasadorėmis. Viena iš jų užduočių buvo išrinkti joms labiausiai patikusius haiku – tradicinio japonų lyrikos žanro trieilius. Prizus jauniesiems haiku kūrėjams įteikė klubo narės bei mažeikiškė Jūratė Norvaišienė.
Vaikai galėjo išbandyti išmaniuosius robotukus, dalyvavo edukacijose, o norintieji galėjo stoti į eilę prie merginų, piešiančių įvairius pasakų, filmukų herojus ant vaikų veidukų.

Filmavo Mažeikių rajono kūrėjus

Antrąją Mažeikių knygų mugę atidarė Vytauto Klovos muzikos mokyklos kanklininkės ir jų vadovės, atlikusios keletą žemaitiškų kūrinių.
Į pirmąjį susitikimą su LRT projekto „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyve Z. Kelmickaite atėjo labai daug žmonių. Ne visiems norintiesiems pasiklausyti viešnios pasakojimų užteko kėdžių. Ne visi atėjusieji sutilpo į skaityklą, kurioje vyko susitikimas.
Viešnia į Mažeikių rajoną buvo atvykusi visam savaitgaliui – su kūrybine laidos „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ komanda filmavo mūsų krašte gyvenančius ir kuriančius žmones – kalvį Virgilijų Mikuckį, gramofonus kolekcionuojantį mažeikiškį Gedminą Stasiūną, laižuviškį audėją Simoną Baranauską, darbščius, kūrybiškus Ukrinų bendruomenės žmones.

Prekiavusieji knygomis turėjo ką patarti pirkėjams. Autorės nuotr.

Viešnia žadėjo: antroje gruodžio pusėje bus nemažai laidų, kuriose bus pasakojama apie Mažeikių krašto gyventojus, ir kvietė nepatingėti ir sekmadienių rytais atsibudus įsijungti televizorius.

Projektas jo dalyviams – sunkus

Viešnia mugės lankytojams išsamiau papasakojo apie penkias vasaras filmuotą ir didelio televizijos žiūrovų dėmesio sulaukusį projektą, kurio dalyviai apkeliavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės teritoriją.
„Nacionalinę ekspediciją“ jos dalyvė Z. Kelmickaitė vadino unikaliu, tačiau sudėtingu projektu.
Projekto laidose matomi 16 visuomenei žinomų žmonių yra vadinami atlikėjais. Tačiau už kadro lieka dar labai daug žmonių.
Šio projekto dalyviai turi visada save sekti, kad nelepteltų „riebesnio“ žodžio ar frazės. Nes nežinia, kaip tą ištartą frazę vaizdo montuotojai iškirps ir kur įmontuos. Visada tenka galvoti ir apie kitus komandos narius, tuos, kurie lieka už kadro, nes jie ir tempia didžiausią krūvį – valandų valandas sėdi ankštuose laivuose su į krūtines įremtomis kameromis. Dirba dieną naktį tam, kad žiūrovai paskui galėtų pamatyti įdomiausias ekspedicijos akimirkas, aštriausias emocijas.

Reikia būti paprastesniais

Bendraudama su mažeikiškiais ir jiems pasakodama apie tai, ką šiųmetės ekspedicijos metu pamatė ir patyrė Žemaitijoje, Z. Kelmickaitė negailėjo gerų žodžių mūsų kraštui.
„Lietuviai bendrai nemoka pasigirti. Bet esmė ta, kad mes jau labai smarkiai esame pakilę iš pelenų. Žemaitijoje – labai gražios sodybos, savo darbais, mintimis, žiniomis labai gražūs žmonės. Žemaitijoje matau žmonių gebėjimą keisti, norą išmokti, sužinoti, nesėdėti vietoje“, – kalbėjo ji.
Vis tik ji įvardijo ir dvi didžiausias lietuvių, o kartu ir žemaičių bėdas. Pirma – noras būti geresniais, nei iš tiesų esame.
„Tas noras pasirodyti „per negaliu“, jau darosi nei šioks, nei toks. Viešojoje erdvėje žmonės rodo, kaip gerai gyvena, kokį maistą valgo… Kas iš to, jei vaidini ir kitiems rodai tai, ko iš tiesų nėra“, – sakė Z. Kelmickaitė.
Antra mūsų kaip Lietuvos piliečių bėda esanti tokia, kad lietuviams trūksta pilietiškumo ir ryžto pareikalauti iš šalies valdžios, kurią patys išsirinkome, atsakomybės už priimamus sprendimus ir atliekamus veiksmus.
Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video