Laimėjimus konkursuose pelniusi dainininkė vis dar ieško savęs

Aušrai Mašeckytei vaikystėje teko rinktis – šokiai ar dainavimas? Autoriaus nuotrauka

Ši vasara buvusiai mažeikiškei, dabar Londone gyvenančiai Aušrai Mašeckytei sėkminga: mergina tapo Jerevane vykusio trečiojo tarptautinio meno ir kultūros konkurso „Caucasian Championship 2016“ pirmosios vietos laimėtoja, tarptautiniame jaunųjų vokalistų festivalyje-konkurse „Baltic voice 2016“ Juodkrantėje buvo apdovanota sidabriniu „Grand prix“.
Aušra dar nežino, ar savo profesiją susies su muzika, ar ji liks tik pomėgis. Kaip prisipažįsta pati mažeikiškė – ji vis dar yra ieškojimų kelyje.

DAINUOTI AR ŠOKTI?
A. Mašeckytė savo muzikinę karjerą pradėjo būdama septynerių metų – tada pradėjo lankyti Kultūros centro muzikos grupę „Lietutis“, kuriai vadovavo Algirdas Grinkevičius.
„Kaip ten iš tiesų buvo, kodėl aš stojau į tą grupę – ar pati norėjau, ar tėvai – neprisimenu. Gyvenau tada Tirkšliuose ir žinau, kad į grupę vadovas priėmė tik iš trečio karto. Kodėl iš pradžių nepriėmė, taip pat neprisimenu, galvoju, kad gal dėl to, jog gyvenau ne Mažeikiuose“, – svarstė mergina.
Tuo metu Aušra dar lankė šokių grupę „Mažasis kaubojus“, tad po metų, kai pradėjo sutapti koncertų laikas, mama liepė rinktis – šokiai ar dainavimas. Mergaitė atsisakė šokių.
„Lietutyje“ Aušra dainavo iki penkiolikos metų, po to išvažiavo mokytis į Angliją.
„Sugalvojau, kad ateityje norėsiu studijuoti Anglijoje universitete, tai ir nusprendžiau, jog geriausias laikas išvažiuoti būtų dar besimokant mokykloje: ten laikyti anglų mokyklos egzaminus ir į universitetą stoti su tenykščiais įvertinimais. Gaila, kad užsienyje iš pradžių neturėjau laiko muzikai – reikėjo išmokti kalbą, adaptuotis prie aplinkos, mokyklos“, – pasakojo atlikėja.

MOKĖSI NAKTIMIS
Išvažiuodama penkiolikmetė Aušra paprašė, kad jai trims mėnesiams paliktų vietą mokykloje. Mergina suprato, kad nemokėdama anglų kalbos rizikuoja: o jeigu svečioje šalyje jai nepasiseks, jeigu nepritaps? Prieš išvykdama susipažino su įstojimo į Anglijos mokyklas sąlygomis, su tenykščių mokymo įstaigų specifika.
Į anglų kalbą išverstame aštuntos klasės baigimo pažymėjime buvo visi dešimtukai. Būtent tai ir pažadas, kad greitai išmoks anglų kalbą, lėmė, jog į mokyklą Aušra buvo priimta.
„Anglų kalbą išmokau maždaug per šešis mėnesius. Pirmaisiais mokymosi metais buvo labai sunku, kalbos mokydavausi net naktimis, sugadinau akis. Su bendraklasiais nieko nekalbėdavau, bet paskui reikalai pradėjo gerėti, ėmiau gauti gerus pažymius ir mokyklą baigiau labai gerai“, – šypsojosi dvidešimt trejų metų dainininkė.
Pirmaisiais metais Londone teko gyventi vadinamuosiuose bendruomenių namuose drauge su kitais atvykusiais lietuviais. Kad pigiau būtų, grupė lietuvių išsinuomodavo vieną didelį kambarį. Tokiame kambaryje gyveno aštuoniese.

STUDIJAVO IR DAINAVO
Kelis kartus į Londoną ilgesniam laikui buvo atvažiavęs tėtis, o po pusantrų metų atvažiavo ir mama. Tad Aušra jau gyveno su jais.
„Buvau maža, jaunutė, nieko nepažinojau, trukdė ir tie kraustymaisi iš vieno vietos į kitą. Reikėjo kažkaip greitai užaugti. Kai išmokau kalbą, atsirado draugų ir viskas pradėjo eiti geryn“, – kalbėjo pašnekovė.
Baigusi mokyklą, Aušra įstojo studijuoti ekonomikos į vieną geriausių Jungtinės Karalystės universitetų – Varviko. Po trejų metų studijų mergina įgijo bakalauro laipsnį.
Studijuodama universitete su keliais draugais pradėjo dainuoti baruose, kavinėse, bet tam daug laiko  nebuvo. Kartkartėmis kūrė sau dainas. Beje, jas teberašo iki šiol.
Aušrai pradėjus dirbti finansų srityje – investiciniame fonde – laiko liko dar mažiau. Tuo metu valandą per savaitę pradėjo lankyti vokalo pamokas pas muzikos mokytoją Matą Tompsoną, kuris festivalyje „Baltic voice 2016“ buvo vertinimo komisijos narys.

DAINAVO SU „GYVA“ MUZIKA
Vėliau Aušra pajuto, kad valandos muzikuoti jai nepakanka, tai pradėjo bendradarbiauti su kolega, kurio pomėgis –  groti pianinu.
„Tas žmogus turi savo studiją. Sužinojęs, kad aš dainuoju, pasiūlė įrašyti fonogramą. Jis taip pat pasisiūlė atvažiuoti ir pagroti bei padainuoti festivalyje „gyvai“. Su muzikantais dainavau pirmą kartą, man tai yra didelė patirtis“, – džiaugėsi mergina.
Festivalyje saksofonu grojęs Aušros bendraminčio draugas –  iš Vokietijos, jis profesionalus džiazo muzikantas. Aušra dabar stengiasi kuo daugiau laiko skirti muzikai, paliko darbą, nuo rugsėjo Italijoje studijuos magistrantūrą, o likusį laiką muzikuos.
Armėnijoje vykusiame konkurse „Caucasian Championship 2016“ savo amžiaus grupėje Aušra tapo nugalėtoja – dainavo tas pačias dainas, kaip ir Juodkrantėje, tik pritariant fonogramai.
Pasisvečiavusi Lietuvoje, mergina važiuoja atgal į Angliją. Čia kurį laiką ilsėsis, o rugsėjį persikraustys į Milaną. Šalia studijų žada susirasti kokį darbą, kuris netrukdytų nei studijuoti, nei dainuoti.

PATI NEBALSAVO
Aušros tėvai tebegyvena Anglijoje. Jie žadėjo ten pabūti tol, kol dukra studijuos, bet kol kas užsienyje ir pasiliko. Kaip bus toliau, kai Anglija išstojo iš Europos Sąjungos, mergina sako dar nežinanti. Pasak Aušros, jos darbovietėje visi išsilavinę žmonės pasisakė tik už šalies narystę  Europos Sąjungoje.
„Visi, kas nesupranta, kas galvoja, kad emigrantai pavagia iš jų darbo vietas ir pinigus, balsavo už išėjimą. Balsavimų dieną buvo bjaurus oras, tad daug Europos Sąjungos atžvilgiu pozityviai mąstančių žmonių balsuoti nėjo. Daugelis netikėjo, kad balsavimas bus toks, juk šalis tam tikrai nebuvo pasiruošusi“, – samprotavo mergina.

LAUKIA APSISPRENDIMO METAS
Milane Aušra studijuos vadybą. Ji sako dar nežinanti, kokį tolesnį kelią pasirinks. Dvejus metus truksiančių studijų metu mergina stengsis kuo daugiau dainuoti. Tada gal ir nuspręs, ar visas jėgas toliau skirti muzikai, ar ji bus tik pomėgis, kaip ir iki šiol. Aušra svajoja apie galimybę užsiimti muzikos vadyba – tai būtų puiki proga susieti verslą ir muziką.
„Tie dveji metai man bus apsisprendimo laikas. Dabar muzika man suteikia labai daug džiaugsmo, būdama scenoje jaučiuosi puikiai. Bet profesionalūs muzikantai teigia: muzikai tapus pragyvenimo šaltiniu, dalis viso to žavesio dingsta. Tenka muzikuoti, ne ką nori ir kam nori, o kaip reikia… Teks rinktis: ar norėsiu rizikuoti ir, muzikai tapus darbu, netekti dalies malonumo, ar pasirinkti kitokį darbą, o muzika tegu ir toliau lieka džiaugsmo šaltinis“, – kalbėjo A. Mašeckytė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top