Mažeikiškė savo gyvenimo be šokio neįsivaizduoja

Šokį mylintys mažeikiškiai šiandien turėtų rinktis į Savivaldybės kultūros centrą: čia šįvakar magistrinį darbą gins mažeikiškė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros magistrantė Danguolė Dapšytė.
Koncerto dalyviai išvys choreografinę kompoziciją „Šokio žingsniu…“, į kurią sudėtas visas choreografės gyvenimas.

DĖL PROFESIJOS GALVOS NESUKO
Iki šios dienos Danguolė ėjo per dvidešimt metų. Mergina pasakojo, kad šokti pradėjo nuo trejų metų darželyje. Jos pirmoji šokių mokytoja – choreografė Irena Valiuvienė.
„Jokių kaprizų, kad nešoksiu, nebuvo. Šokius lankiau savo noru, niekieno neverčiama“, – tikino pašnekovė.
Su I. Valiuviene susijusi ir tolesnė Danguolės, kaip šokėjos, karjera: šokių būreliui ji vadovavo mokantis „Žiburėlio“ pradinėje mokykloje, vėliau mergina šoko I. Valiuvienės vadovaujamame šokių kolektyve „Ritmas“ Moksleivių namuose.
„Baigus vidurinę mokyklą jokių kitų minčių, kur stoti, nebebuvo. Aplink mane viskas buvo susiję tik su šokiais, tad neabejodama pasirinkau choreografės profesiją“, – prisimena mergina.
Nesvetimas šokis buvo ir Danguolės šeimoje: šokti mėgo abu tėvai, vyresnysis brolis baigė Mažeikių choreografijos mokyklą, sesuo taip pat šoko. Tik tolesnio gyvenimo nė vienas iš jų nebesusiejo su šokiu.

ŠOKA KONCERTINĖJE PROGRAMOJE
Šokis Danguolę pirmiausia sužavėjo savo elegancija, žinojimu, kad jis žmogui yra tik į naudą: tobulina laikyseną, gerina išvaizdą. Visa tai mergina ir gavo.
Magistrantė nelinkusi ieškoti, kas galėtų būti jai pavyzdžiu kaip šokėjas.
„Man pavyzdys gali būti kiekvienas gerai šokantis žmogus. Patinka žiūrėti ir į šokančius jaunus, ir vyresnius žmones. Į kažką konkretų nesilygiuoju – dar nebuvo žmogaus, į kurį norėčiau būti panaši ar į kažką lygiuotis“, – pripažino Danguolė.
Mergina nesiskyrė su šokiu ir studijuodama universitete – šoko istorinio šokio ansamblyje „Saltanda“, liaudies ansamblyje „Vėtrungė“. Šiuo metu Danguolė tebešoka dainininko Simono Donskovo grupėje. Čia ji atsirado pasiūlius vienai dainininko šokėjai.
„Baigus keturis kursus studentai išvažiuoja dirbti į įvairius miestus, lieka daugiau laiko, todėl aš ir sutikau. Važinėti į Klaipėdą netoli – pati vairuoju mašiną“, – šypsojosi šokėja.

MĖGSTA KLASIKĄ
Per savo šokėjos praktiką Danguolė išbandė įvairių stilių šokius: charakterinius, liaudies, šiuolaikinius, modernius, bet labiausiai jai prie širdies klasikinis šokis.
„Kodėl būtent jis – sunku pasakyti. Visada žavėjausi klasikine muzika, ji traukia žiūrint šokių spektaklius, baletą. Klasikinė muzika yra su niekuo nepalyginama, iš visų išsiskirianti“, – savo nuomonę dėsto pašnekovė.
Įvairiausių šokių paslapčių Danguolė dabar Choreografijos mokykloje moko ir savo mokinius, bet labiausiai jai smagu dirbti, kai vaikai pratinasi prie klasikinio šokio žingsnių ir muzikos.
Choreografė teigia, kad dirbant su vaikais reikia šiek tiek pedagoginių žinių, bet jos nėra svarbiausios – sugebėjimai žmogui turi būti duoti Dievo.
„Kad ir kiek mokysies pedagogikos, kiek žinių turėsi, jei neturėsi pedagogo gyslelės – nieko nebus. Gali draskytis, kiek nori“, – įsitikinusi šokėja.

SU ŠOKIU NESISKIRS
Ar baigusi magistrantūros studijas sieks didesnių aukštumų, Danguolė dar nežino: kol kas užtenka to, ką įgijo dabar studijuodama, o kas bus ateityje – laikas parodys.
„Šiaip siekti dar tikrai yra ko. Kur žengti, iš ko ir ko mokytis – dar daug“, – teigia choreografė.
Jei būtų galimybė, liktų dirbti universitete, bet su šokiu nesiskirtų – mergina vardija pavardes dėstytojų, kurie sėkmingai dirba su studentais, patys šoka ir turi savo kolektyvus.
„Jeigu, neduok Dieve, nebegalėčiau šokti, net sėdėdama invalido vežimėlyje tikriausiai mokyčiau kitus, kaip reikia šokti“, – svarsto Danguolė.
Būtų galima dalyvauti ir dabar populiariuose šokių projektuose – tam noro netrūktų, bet nėra galimybių dėl laiko stokos.
„Bet kaip sudalyvauti vien tam, kad pasirodytum, nenoriu, o norint ką nors laimėti, reikia daug dirbti, bet tai atima daug laiko, tad nėra nė ko prasidėti“, – samprotauja šokių mokytoja.

LAISVO LAIKO NEBĖRA
Laisvalaikio Danguolė sako neturinti ir dabar. Ypač sudėtingas paskutinis pusmetis: važinėjimasis į studijas, mokslinio darbo rengimas ir pristatymas, magistrinio koncerto ruošimas, – visa tai atima daug laiko. Kaip voverei teko suktis ir visus praėjusius metus: paskaitos Klaipėdoje, vakare darbas Mažeikių choreografijos mokykloje, po to vėl kelionė į uostamiestį – iš ryto anksti paskaitos.
„Ir taip kiekvieną dieną. O savaitgaliais – koncertai su Donskovu“, – sako Danguolė ir rodo koncertų grafiką, kuriame užbraukti visi savaitgaliai iki Naujųjų metų.
Kol kas koncertuoja tik Lietuvoje, bet jei viskas klostysis kaip suplanuota, kitąmet numatyta koncertinė kelionė už Atlanto.
Mesti viską ir pailsėti merginai kol kas nesinori – televiziją gali pažiūrėti vėlai vakare namuose ar per koncerto pertraukas, žinių pasiklauso per radiją važiuodama automobiliu, laikraštį įsigudrina paskaityti kelionių į koncertus metu.
„Jei būtų laiko, nežinočiau ką daryti. Nuolat įpratusi kažkur skubėti, važiuoti, lėkti… Jei to laiko ir lieka, vis tiek mintys sukasi apie šokius, pradedu kurti“, – juokiasi Danguolė.

ŠOKIAI SUKURTI PAČIOS
Šiandienos koncerto visa antroji dalis – Danguolės sukurti šokiai. Jei bakalauro diplomo gynimui užtenka programos su įvairių choreografų kurtais šokiais, magistrantūrinis darbas reikalauja, kad šokiai būtų sukurti paties magistranto. Dar vienas reikalavimas – programa turi tęstis ne mažiau kaip 45 minutes: čia, be šokių, gali būti dainos, eilių deklamavimas…
Savo per valandą trunkančią programą Danguolė sako ruošusi apie pusmetį.
„Būtų galima ir dar tiek. Tobulėjimui ribų nėra. Vis geriau vaikai įvaldytų žingsnelius, būtų galima prigalvoti dar ką nors. Ir taip – be galo, bet ateina tam skirtas laikas ir trauktis jau nebėra kur“, – teigia pašnekovė.
Pradedant kurti programą visų pirma reikia susidėlioti pagrindinę mintį, ką tu nori pasakyti. Paskui sprendžiama, kokių žanrų šokių reikės, kokio amžiaus vaikai juos šoks. Pagal tai parenkama muzika ir kuriami šokiai.
Įgyvendinti sumanymus Danguolei padeda mažeikiškiai Choreografijos mokyklos kolektyvai „Kauškutis“ ir „Niuansas“.
Žiūrovai šįvakar išvys visą pačios Danguolės, kaip šokėjos, gyvenimo kelią, todėl programa ir vadinasi „Šokio žingsniu“.

TIKISI DRAUGŲ PALAIKYMO
Danguolės paruoštą programą vertins Klaipėdos universiteto dėstytojų komisija. Mergina tiki, kad jos palaikyti ateis, atvažiuos ir draugai. Jų mergina sakosi turinti nemažai. Jei jie klaipėdiškiai, tai kolegos, choreografai, Mažeikiuose daugiau draugų klasiokų.
„Bet daugiausiai – tai žmonės „prie meno“, – priduria ji.
Mergina sako, kad draugų susibūrimuose taip pat neapsieinama be šokių – tai niekada neatsibosta. Tik vėlgi – nelabai tokiems susitikimams lieka laiko.
„Bet jei labai norėsi, visada visur suspėsi“, – įsitikinusi magistrantė.
Tikriausiai per tą skubėjimą mergina vis dar nesutinkanti artimo draugo.
„Kelyje Mažeikiai–Klaipėda jo dar nepasitaikė. Nebent brolis – jis gyvena Plungėje“, – juokiasi Danguolė.
Nuotr. iš asmeninio albumo.: Koncertai su S. Donskovu praryja beveik visus Danguolės (kairėje) savaitgalius.


D. Dapšytė džiaugiasi, kad pasisekė meilę šokiui suderinti su darbu.

One Reply to “Mažeikiškė savo gyvenimo be šokio neįsivaizduoja”

  1. zemaitis :) parašė:

    kas jos veidui?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top