Reklama

Mažeikiškio praktika Vokietijoje – unikali patirtis(1)

Gabijos gimnazijos abiturientas Mantas Švažas (pirmas iš kairės) ir kiti moksleiviai kursų metu ir patys atliko laboratorinius darbus. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Tiksliuosius mokslus ir vokiečių kalbą bei Vokietijos kultūros pažinimą darniai derina Gėtės institutas, kasmet organizuojantis konkursą „Vokiečių kalba smalsiems tiksliukams“.
Konkurse dalyvavęs Gabijos gimnazijos abiturientas Mantas Švažas dvi vasaros savaites praleido Vokietijoje.

Atitiko kriterijus, pasiryžo dalyvauti

Gėtės institutas – tai Vokietijos kultūros institutas, veikiantis daugelyje pasaulio šalių. Pagrindiniai jo siekiai: skatinti vokiečių kalbos mokymąsi užsienyje bei puoselėti tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą.
Kasmet institutas organizuoja konkursą 15–18 metų moksleiviams, kurie mokosi vokiečių kalbos, domisi gamtos, tiksliaisiais mokslais, informacinėmis technologijomis.
„Daug kam atrodo, kad, norint pasiekti gerų rezultatų matematikoje, reikia vien mokytis, „kalti“. Taip, tai svarbu, bet tikslieji mokslai reikalauja ir kūrybos. Bent jau man matematika ir menas yra beveik tas pats dalykas. Jeigu nori kažko įdomesnio matematikoje pasiekti, be kūrybos neapsieisi“, – sako „tiksliukas“ M. Švažas.
Gimnazistas apie šį konkursą žinojo jau keletą metų. Tik jam pasiruošti vis pristigdavo laiko. Vienuoliktoje klasėje vaikinas nutarė: reikia dalyvauti. Juolab kad sulaukė ir matematikos mokytojos Vidos Vorienės bei vokiečių kalbos mokytojos Zinos Gedrimienės, ir artimųjų palaikymo bei pagalbos.

Vasaros kursuose dalyvavo aštuoni moksleiviai iš Latvijos, Lietuvos bei Čekijos. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Keli konkurso etapai

Po kelių konkurso etapų pagrindinį prizą – vasaros kelionę į Vokietiją – laimėjo mažeikiškis ir anykštėnas.
Iki pergalės teko artėti žingsnis po žingsnio. Pirmiausiai mokiniai privalėjo sudalyvauti internetinėje viktorinoje ir vokiškai atsakyti į parengtus klausimus apie tiksliuosius mokslus. Patekusieji į konkurso finalą turėjo sugalvoti bei aprašyti tyrimų projektą iš matematikos, informatikos ar gamtos mokslų ir jį pristatyti vertinimo komisijai Vilniuje.
Mažeikiškio M. Švažo parengto tyrimo tema skambėjo taip: „Tikimybės pokyčio teorema ir „Monty Hall“ problemos simuliacija“.
Konkursui Lietuvos moksleiviai buvo pateikę 17 tyrimų projektų.

Skaičiavo tikimybes

Vaikinas papasakojo, kas yra „Monty Hall“ problema ir trumpai apibūdino savo parengtą tyrimą.
„Monty Hall“ problemų žaidimas yra kaip loterija.
Pavyzdžiui, yra trejos durys. Už vienų paslėptas automobilis. Už kitų dvejų – nevertingi daiktai. Visos durys yra uždarytos, o žaidėjas nežino, kas už kurių slepiasi, ir turi pasirinkti kažkurias vienas. Žaidimo vedėjas, žinodamas, kur beverčiai daiktai, o kur automobilis, atidaro vienas duris, už kurių – bevertis daiktas. Kitaip tariant, vedėjas provokuoja žaidėją pakeisti savo sprendimą, pasirinkti kitas dvejas duris arba pasilikti prie savo pasirinktų.
„Naudodamas tikimybių teorijas, išvedžiau bendrą teoremą-formulę, kuri leidžia paskaičiuoti tikimybę laimėti nepriklausomai nuo to, kiek yra durų ir kiek tų beverčių daiktų. Toks bendras abstraktus atvejis, taikomas ekonomikoje ir žaidimų teorijose“, – savo darbą apibūdino gimnazistas.

Viliojo pagrindinis prizas

Temą tyrimui M. Švažas sako sugalvojęs pats.
„Per matematiką mokėmės kombinatoriką ir tikimybes. Tas temas jau buvau analizavęs anksčiau, tad pradėjęs nuobodžiauti susigalvojau idėją patyrinėti „Monty Hall“ problemą. Rimtai padirbėjęs gavau tam tikrus rezultatus, padariau išvadą ir galėjau visa tai aprašyti, o vėliau, atėjus laikui, ir pristatyti“, – kalbėjo abiturientas.
Pašnekovas neslepia, kad nuo pat pradžių jį sudomino galimybė laimėti šio konkurso pagrindinį prizą – dvejų savaičių kursus Vokietijoje, galimybę pamatyti, kaip mokosi vokiečiai studentai, o tuo pačiu – ir progą pagerinti vokiečių kalbos įgūdžius.

Kelionę laimėjo pirmąkart

Vos prieš dvi savaites iš universitetinio Getingeno miesto grįžęs Gabijos gimnazistas ten įgytą patirtį vadina unikalia – jam tai buvo proga pačiam pamatyti bei prisiliesti prie vokiškos švietimo sistemos.
„Pagrindinis tos kelionės tikslas buvo vokiečių kalbos kursai, tačiau turėdavome ir pakankamai pažintinės veiklos. Kasdien mums buvo rengiamos ekskursijos po mokslo ir technologijų parkus, kur stebėdavome ten dirbančius studentus. Ir patys atlikdavome laboratorinių darbų. Kalbai tobulinti pas vokiečių kalbos dėstytoją kasdien buvo skiriama po 4-5 valandas“, – sakė M. Švažas.
Gimnazistas, kaip ir kiti moksleiviai, olimpiadose atstovauja savo mokyklai. Konkursas, kuriame jis laimėjo galimybę pabuvoti ir pasimokyti kalbos užsienio šalyje, pirmasis.

Įmesti lyg į tekančią upę

Paprašytas pasidalinti iš Vokietijos parsivežtais įspūdžiais, pašnekovas sakė, jog ši šalis jam pasirodė kaip įdomi mokslinių tyrimų bei studijų vieta.
Jam patiko vokiškas gyvenimo būdas ir patys vokiečiai, turintys savo unikalią, specifinę kultūrą. Jie draugiški, atviri.
„Kalbos pamokų metu mums niekas nieko nevertė į anglų kalbą. Kitaip tariant, įmetė tarsi į tekančią upę ir paliko kapanotis patiems. Suformavo situaciją: būdamas toje šalyje tu visą laiką, nesustodamas mokaisi jos kalbos. Iš pradžių buvo sudėtinga „įsivažiuoti“, bet, vertindamas tą savo patirtį, galiu pasakyti: dvi savaitės tikrai buvo naudingos, tikrai patobulėjau“, – sakė mažeikiškis, vasaros kursuose dalyvavęs drauge su dar septyniais moksleiviais iš Latvijos, Lietuvos bei Čekijos.

Konkurso „Vokiečių kalba smalsiems tiksliukams“ nugalėtojai viešnagės Vokietijoje metu turėjo galimybę susipažinti su mokslų bei technologijų naujovėmis. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Planuose – studijos užsienyje

M. Švažui šie metai gimnazijoje bus paskutiniai. Abiturientas jų nebijo, sako, kad jie bus nelengvi, nes teks kantriai dirbti ruošiantis brandos egzaminams, bet tuo pačiu ir įdomūs, kupini naujų patirčių bei pasirinkimų.
„Baigęs mokyklą, norėčiau studijuoti fiziką Vokietijoje ar Austrijoje. Iš pradžių norėjau stoti į Kembridžo universitetą Anglijoje, bet tas mintis ir norus kiek pakoregavo Didžiosios Britanijos piliečių siekis išstoti iš Europos Sąjungos. Taip pat nepykčiau, jei po metų tapčiau Vilniaus universiteto studentu. Bet tai tik planai, norai, o kas bus iš tikrųjų, parodys laikas“, –  teigė pašnekovas.
Gimnazistas pridūrė, kad ne institucija ir ne mokymo sistema yra svarbiausia.
„Jeigu žmogus nesimoko, nerodo iniciatyvos, studijos net ir geriausiame universitete gali baigtis tuo, kad paskui visą gyvenimą dirbsi tą patį darbą be jokios kūrybos“, – apibendrino M. Švažas.

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: Algirdas Butkevičius, avarija, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, orai, paroda, policija, rinkimai, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, taryba, vagystė, vagystės, Viekšniai, šisbeitauskas, Židikai. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.
' + '');