Reklama

Kultūra | 2017-02-24 08:00 | Autorius:
Versija spausdinimui

Mažeikiškių pora negandoms ir blogai nuotaikai nepasiduoda(0)

Valė Jaugienė svečiams mielai rodo savo nėrinius. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Valė ir Pranas Jaugos savo gyvenimo keliu drauge jau žingsniuoja keturiasdešimt aštuonerius metus. Draugiški garbaus amžiaus sulaukę mažeikiškiai sako, jog vis dar norisi bendrauti ir keliauti.

Parašė laišką apie draugę

Laikraščio redakciją pasiekė elektroninis laiškas iš Zarasų.
Ten gyvenanti Liudmila Rimeikienė jautriai ir gražiai parašė apie Mažeikiuose gyvenančią savo geriausią draugę Valę Jaugienę.
„Ji ne tik skaito „Santarvę“ sau ir aklam savo vyrui, bet duoda paskaityti ir kaimynei. Valė – labai darbšti moteris. Vąšeliu neria visokias grožybes. Taip pat į sąsiuvinį užrašo įdomias žmonių pavardes. Ji svetinga ir gardų maistą mokanti gaminti šeimininkė. Be to, mano draugė atlieka ir namo, kuriame gyvena, laiptinės seniūnės pareigas. Labai myli gėles. Ir visai nesvarbu, kad ji mažo ūgio senjorė, kad turi visokių negalių, jos širdyje žydi ir gieda pavasaris“, – gražių žodžių, pasakodama apie draugę, negailėjo laiško autorė.

Atvažiavo iš Rusnės

Simboliška, kad antradienį – tarptautinę gimtosios kalbos dieną – pašnekesį ir pažintį su V. Jaugiene ir jos vyru Pranu pradėjome šnekėdamiesi apie kalbą ir tarmes.
Iš Rusnės į Mažeikius prieš 48 metus „atitekėjusi“ moteris sako gyvenanti su tikru žemaičiu, šią tarmę suprantanti, bet pati kalbėti žemaitiškai taip ir neišmoko.
„Šilutėje Pranui kažkas pasakė, kad Rusnėje gyvena tokia nedidelė mergelikė. Tai jis ir atvažiavo susipažinti. Atsitiko taip, kad šeštą kartą jį mačiau ir jau buvau jo žmona. Man buvo 28, jam – 41 metai, vienas kitam patikome, tad nutarėme: nėra ko delsti. Juk tempiamas siūlas nutrūksta. Taigi, niekada nesigailėjau, kad, palyginus su šiais laikais, taip greitai ištekėjau“, – pasakojo V. Jaugienė.

Žemo ūgio žmonės

Abu sutuoktiniai yra Lietuvos žemaūgių žmonių asociacijos nariai. V. Jaugienė priklauso Mažeikių rajono neįgaliųjų draugijai. Jos vyras – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos Mažeikių skyriui.
„Turėjome draugų Maskvoje, Leningrade, Kijeve, Lietuvoje. Visi jie žemaūgiai – kaip ir mes. Iš tiesų, yra daug nelaimingų žemaūgių žmonių. Būna, kad tėvai, sužinoję, pamatę, kad gimęs jų vaikutis bus labai žemas, atiduoda jį auginti valstybei. Mums su Pranu labiau pasisekė, nors, aišku, visko buvo – ir žvilgsnių, ir replikų“, – apie savo patyrimus dėl ūgio užsiminė pašnekovė.
Kai ištekėjo, V. Jaugienės ūgis buvo 1 metras 37 centimetrai. Tačiau gydytoja Eugenija Vaitiekūnienė sugebėjo Valę paauginti 10 centimetrų.
„Maždaug iki 40 metų žemaūgiams nekietėja kaulai. Gydytoja, pasižiūrėjusi į mano rankos nuotrauką, pasakė: tavo minkšti kauleliai, todėl šiek tiek galiu tave paauginti. Tai tas auginimas ir buvo toks, kad gal tris mėnesius po truputį man leisdavo insuliną. Paskui vartojau hormoninius preparatus, vitaminus“, – paaiškino moteris.

Pranas Jauga kadaise buvo žinomas radijo bei televizorių meistras. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Buvo žinomas meistras

Balandį 90-ąjį jubiliejų minėsiantis Pranas Jauga kadaise mažeikiškiams buvo gerai žinomas radijo aparatų, televizorių bei magnetofonų meistras.
„Pražiūrėjau savo akis“, – sakė vyras, kuriam yra diagnozuota glaukoma ir katarakta.
Pašnekovas minėtą techniką taisyti išmoko iš kito meistro – Jono Tomanovo. Paskui jau ir pas patį P. Jaugą ateidavo mokinių. Jis sako nepritapdavęs prie kompanijų, nemėgdavęs gerti. Galbūt todėl mokiniai ir norėjo iš jo semtis šio amato paslapčių.
„Iš pradžių dirbau taisykloje. Paskui pastebėjau, kad lengvus, paprastus gedimus sutaisydavo kolegos, o sudėtingesnius palikdavo man. Taigi, išsiėmiau patentą ir tapau namudininku. Žmonės labai norėdavo žinoti, kas vyksta pasaulyje, todėl dažnai klausydavosi radijo. Tikrai daug radijo aparatų yra perėję per mano rankas. Visokių laužų atnešdavo. Ir visus taisydavau. Draugai iš Vilniaus vos tik suspėdavo visokias reikalingas lempeles vežti“, – prisiminimais pasidalijo pašnekovas.

Į pensiją išėjo anksti

Ištekėjusi ir atvykusi gyventi į Mažeikius, V. Jaugienė 15 metų senajame Avalynės fabrike išdirbo siuvėja. Jos pareiga buvo susiūti įsispiriamų basučių viršus.
Be to, fabrike buvo išrinkta ir sanitarijos postininke. Sunegalavus kokiai kolegei, V. Jaugienė įduodavo vaistų. Už šią veiklą iš Raudonojo kryžiaus buvo gavusi apdovanojimą.
Pagal anksčiau galiojusius įstatymus žemaūgės moterys į pensiją galėdavo išeiti turėdamos 15 metų darbo stažą ir sulaukusios 40 metų. Vyrai – atidirbę 20 ir sulaukę 45 metų.
„Jau daug metų esu pensijoje. Buvo skaudu, kai būdama 43 metų turėjau išeiti iš darbo. Buvau susigyvenusi su kolektyvu. Bet iš kitos pusės, džiaugiuosi, kad išėjau iš senojo fabriko pastato. Po to, kai prie Algirdo ir Gamyklos gatvių susikirtimo pastatė naują, žmonės neilgai ten ir padirbo“, – kalbėjo pašnekovė.

Akimirka iš Lietuvos žemaūgių žmonių asociacijos susitikimo, vykusio Tauragėje. Asmeninio archyvo nuotr.

Rankdarbius mieliau dovanoja

Daug metų pensijoje esančiai V. Jaugienei geriausias vaistas – pomėgis nerti vąšeliu įvairias servetėles bei jų komplektus, takelius.
Pašnekovė traukia rūpestingai saugomus savo darbus, mielai juos rodo svečiams ir pasakoja, kad, pasiėmus į rankas siūlus bei vąšelį, akimis sekant schemas, skaičiuojant kilputes bei užmetimus, stengiantis neįvelti klaidų, labai greit bėga laikas.
„Vieną ar kitą nėrinį pabaigusi pasidžiaugiu, nufotografuoju, nes galvoju, kad jeigu kam padovanosiu, neturėsiu kaip prisiminti“, – sakė kruopšti moteris.
Savo nertų servetėlių bei takelių ji nepardavinėja. Lietuvoje mažai kas supranta, kad yra brangūs siūlai ir dar brangesnis laikas, praleistas palinkus prie rankdarbio.
Moteris mieliau vieną ar kitą nėrinį padovanoja draugėms.
Tačiau parodyti darbelius parodose – mažeikiškei malonu. Kartą jie buvo eksponuojami Tukums miestelyje Latvijoje. Taip pat Tauragėje, Mažeikiuose.

Užrašinėja įdomias pavardes

V. Jaugienė turi ir dar vieną įdomų užsiėmimą. Ji į sąsiuvinį užrašinėja įdomias iš vienokių ar kitokių daiktų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų kilusias žmonių pavardes.
„Mano pačios mergautinė pavardė buvo Žvirblytė. Mano tėvas Žvirblis vedė Žąsytytę. Mano pusseserė – irgi Žąsytytė, ištekėjo už Pioriškino, o išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia plunksnuotį. Visi mes tokie – iš plunksnų“, – juokdamasi pomėgį „kolekcionuoti“ pavardes aiškino pašnekovė.
Jos sąsiuvinyje užrašytos tokios pavardės kaip Paršelis, Pakalnis, Pusdešris, Puskunigis, Rojus, Šernas, Kelmas, Kulnys ir daugelis kitų.
„Kokią pavardę, žmogau, turi, tokia ir reikia džiaugtis. Nėra ko gėdytis to, ką atsinešei iš tėvų. Man pasirodė, kad reikia ir verta užrašyti įdomias, skambias lietuviškas pavardes. Taigi, nugirstu per radiją ar televiziją, perskaitau laikraštyje ar žurnale kokią negirdėtą pavardę, patikrinu, ar tokios sąsiuvinyje dar nėra, ir užsirašau“, – papasakojo V. Jaugienė.

Ąsotėliai su aplankytų miestų pavadinimais – mielas suvenyras. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Blogų žinių stengiasi nesiklausyti

Viename iš Pavasario gatvės daugiabučių gyvenantys sutuoktiniai tikina norintys bendrauti, bičiuliautis. Jie prisimena, kad visada buvo „palekiantys“ – jeigu tik būdavo organizuojama kokia ekskursija, būtinai važiuodavo.
„Anksčiau ir autobusai nebuvo tokie patogūs, kaip dabar. Vyresni žmonės tikriausiai dar prisimena, berods, „Ikarus“ markės autobusus. Jų priekyje būdavo konduktoriaus kėdė, o gale – tokios paaukštintos kėdės. Su tokiu kadaise dvylika parų važiavome į Užkarpatę. Ir nieko. Neprailgo“, – šypsojosi V. Jaugienė.
Jaunimui ji pataria dažniau išeiti į lauką, į gamtą, o ne ištisas dienas sėdėti palinkus prie kompiuterių ar „įkritus“ į televizorius.
„Aš žinių per televizorių klausausi tik vakarais. Bet jeigu tos naujienos, dažniausiai vis kokios nors blogos, pabosta, perjungiu kanalą. Ieškau, kad rodytų kokį koncertą, humoro laidą. O šiaip vadovaujuosi taisykle: jeigu nemačiau, kad žmogus kažką ne taip darė, tai kaip galiu apie tai kalbėti“, – išmintimi pasidalijo V. Jaugienė.

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: akcija, alkoholis, avarija, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, orai, paroda, policija, rinkimai, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, taryba, vagystė, vagystės, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.
' + '');