Mažeikių garbės pilietė įsitikinusi: su meile atliekamas darbas atsiperka su kaupu(1)

Iškilminga Mažeikių rajono garbės piliečio regalijų įteikimo ceremonija. Kristinos GALDIKĖS nuotr.

Mažeikiuose gyvuoja tradicija Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pagerbti čia gyvenančius, dirbančius, kuriančius žmones. Šventinio koncerto metu įteikiamos Mažeikių rajono garbės piliečio regalijos, garbės ženklai „Už nuopelnus Mažeikių kraštui“ ir simboliniai apdovanojimai žmonėms, savo darbais garsinantiems rajoną.
Šiemet Mažeikių garbės piliečio vardas už ilgametę ir aktyvią veiklą, bendražmogiškųjų vertybių puoselėjimą, bendruomenės telkimą, nuopelnus kultūros ir švietimo srityse, Mažeikių vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje suteiktas Mažeikių choreografijos mokyklos direktorei, vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studijos „Kauškutis“ įkūrėjai ir meno vadovei Jolantai Tendienei.

Jaukinimasis truko ilgai

Gyvenimo įvykiai ir sutikti žmonės taip sudėliojo, kad prieš 36 metus, baigusi Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Teatrinio meno choreografijos specialybę, iš Marijampolės kilusi jauna specialistė atvyko dirbti į Mažeikių muzikos mokyklos Choreografijos skyrių.
Atvyko, įsikūrė, sukūrė šeimą, įsitvirtino, įgijo draugų, pažįstamų, kolegų. Liko Mažeikiuose ir tapo mažeikiške, garsinančia šį kraštą ir Lietuvoje, ir už jos ribų.
Tam, kad galėtum garsinti vieno ar kito miesto vardą, tą miestą reikia prisijaukinti. Paklausta, ar ilgai truko tas jaukinimasis, ar sunku buvo suvalkietei Žemaitijoje, pašnekovė atsakė:
„Man Mažeikiai visada buvo mano darbas, kolegos, Choreografijos mokykla. O miestą jaukinausi visus tuos metus, kai čia gyvenu. Taigi, galima sakyti, iki pat šio apdovanojimo“.

Vieniems iš kitų yra ko pasimokyti

„Kauškučio“ vadovė sakė, kad kiekvieno Lietuvos regiono žmonės turi savitumų, skirtumų, kitokių bendravimo tradicijų. Todėl išvykti gyventi į kitą kraštą nėra blogai. Taip galima vieniems iš kitų perimti teigiamus dalykus.
Pasak J. Tendienės, suvalkiečiai labai moka rodyti dėmesį bei būti dėkingi – kartais net ir per daug. Mažakalbiai žemaičiai šiuo klausimu – subtilesni.
„Visą laiką galvoju, kad reikia žmones kviesti matyti grožį, dažniau šypsotis vieni kitiems, kažką gero pasakyti. Reikia išmokti dažniau padėkoti už padarytą darbą, už išmoktą šokį, galų gale, už pavykusią repeticiją“, – įsitikinusi Choreografijos mokyklos direktorė.
Žemaitijoje įsikūrusią 25-erių metų merginą iš pradžių stebino betarpiškas ir net šiek tiek stačiokiškas žemaičių bendravimas.

Aplink buvo stiprių žmonių

Prisimindama praeitį, žvelgdama į šiandieninį savo pasaulį J. Tendienė save vadina laimingu žmogumi. Dėl to, kad šalia jos visada buvo išmintingų, kažko nuolat siekusių ir pasiekusių žmonių. Būdamas su tokiais žmonėmis ar šalia jų, nejučia ir pats tobulėji.
Vienas tokių autoritetų buvo muzikos mokytojas Sinkevičius. Tai jis septintokei Jolantai patikėjo orkestro būgnininkių vadovo pareigas, kurias eidama mokinė kūrė choreografiją. Tai buvo pirmosios gilesnės judesio bei muzikos suvokimo pamokos.
Būtent šis mokytojas savo mokinei pasakė, kad yra tokia choreografijos specialybė. Mokytojo dėka tėvai Jolantą vežė į konservatoriją parodyti pedagogams, išsiaiškinti, ar ji tinkama choreografijai.
„Kiek save prisimenu, visada norėjau šokti. Tiksliai pasakius, apie choreografiją svajojau nuo septintos klasės“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.

Pasirinkimu niekada neabejojo

Studijuodama, pradėjusi dirbti J. Tendienė irgi aplink turėjo žmonių, kurie jai padėdavo, patardavo, padrąsindavo.
Tokiais žmonėmis jai buvo Vykdomojo komiteto pirmininkas Romanas Songaila, kuris patikėjo tuomet dar studente ir pakvietė dirbti į Mažeikius. Taip pat – ir tuometis muzikos mokyklos direktorius Ričardas Grušas.
Įgijusi specialybę ir pradėjusi eiti savo profesiniu keliu J. Tendienė niekada nesuabejojo pasirinkimu tapti choreografe. Nors, kaip ir kiekvienam žmogui, buvo ir sunkių akimirkų, ir įvairių pamąstymų, tačiau abejonių pasirinkta specialybe – niekada.
„Mąstydavau, kad kažką darau ne taip, kažko nemoku, nesugebu bendrauti ir dėl to kyla vienokia ar kitokia problema. Problemos ar nesėkmės priežasčių visada ieškodavau savyje, o ne specialybėje. Choreografija yra ir mano darbas, ir hobis, ir laisvalaikis – viskas“, – tikino J. Tendienė.

Nuolat apmąstymuose

Moteris įsitikinusi: norint šioje srityje ko nors pasiekti, negalima žiūrėti į laikrodį, o vos pasibaigus darbo valandoms, užverti duris ir užsimiršti.
„Nuolat esi apmąstymuose. Vis kažką galvoji, kuri. Grįžti iš kelionės, galvoji apie savo šokėjus. Graužiesi dėl to, kad kuriam nors griežtesnį žodį pasakei, išgyveni, kad to žodžio nepasakei, nors reikėjo. Bet kai aplink save turi šaunią komandą, darbas nėra sunkus“, – šypsojosi pašnekovė.
Ji džiaugėsi savo šeima – vyru, sūnumi ir dukra, kurie niekada netrukdė dirbti ir drąsindavo tokiomis akimirkomis, kai jai kildavo abejonių.
J. Tendienė didžiuojasi savo darbščiais, kūrybingais kolegomis bei Mažeikių choreografijos mokyklą lankančiais vaikais.

Kūrybinės idėjos – iš gražų dalykų

Pasak Choreografijos mokyklos vadovės, kūrybinių idėjų jai kyla ką nors gražaus pamačius, perskaičius. Be to, nemažai minčių būsimiesiems darbams kyla ir iš ilgesio.

Mažeikių choreografijos mokyklos šokėjai – nuolatiniai Dainų šventės dalyviai. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Kovo 11-ąją yra minimas „Kauškučio“ gimtadienis. Ta proga mažeikiškiai ir miesto svečiai nudžiuginami tradiciniu koncertu. Jame dalyvauti – ir šokti, ir stebėti koncerto, – iš įvairių Lietuvos kampelių atvažiuoja buvusieji kolektyvo šokėjai.
„Reikėjo koncertui pavadinimo. Galvojau apie tuos žmones, kurie sugrįš į Mažeikius, ir natūraliai gimė pavadinimas „Gimtosios žemės atsirėmęs“, – paaiškino pašnekovė.
Tradiciniu tapusiame koncerte šiemet šokti sugrįš 17 porų. „Kauškučio“ įkūrėja ir meno vadovė prisiminė, kad kadaise sau ir kitiems pasakė: jeigu bus bent 3 vaikai, kurie išmoks šokius ir Kovo 11-ąją sugrįš šokti į savo gimtąjį miestą, jos misija bus įvykdyta ir šis koncertas vyks.
Norinčiųjų sugrįžti ir šokti yra, šventinis koncertas vyksta ir mažeikiškius džiugina jau daugybę metų.

Vadovaujasi ir puoselėja vertybes

Meilė, sąžiningumas – tai kertinės vertybės, kurių J. Tendienė laikėsi ir tebesilaiko, kurdama ir draugėn burdama antrąją savo šeimą – Mažeikių choreografijos mokyklos bendruomenę. Dar viena taisyklė, kuria moteris vadovaujasi ir moko savo auklėtinius: nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad padarytų tau.
Šokio subtilybių besimokantiems vaikams ir jaunimui tenka priminti ir tai, kad šiam menui reikia disciplinos. Be jos šokėjai nepasiektų rezultatų. O tiems, kam disciplina netinka, yra nepriimtina, šokio mokytis būna sunku.
„Labai nemėgstu melo. Jei man kažkas nepatinka, apie tai pasakau. Visada visiems sakau: sėskime, kalbėkimės. Žmonėms liežuvis duotas tam, kad išsikalbėtų, išsiaiškintų ir toliau apsikabinę gyventų“, – šypsojosi Mažeikių rajono garbės pilietė.

Choreografijos mokykla – lyg lopšys

Mokytojo darbas pasižymi tuo, kad užaugę vaikai baigia mokyklas, – kasmet kažkas išvyksta mokslų tęsti ir savo gyvenimo kurti kitur.
„Mokytojui turbūt ir yra sunkiausia tai, kad priimi mažą vaikelį, glaudi jį, auklėji, puoselėji, myluoji, bari – augini… O jis užauga ir tada, kai jau yra pats įdomumas su juo būti, dirbti, jis išskrenda kitur ir juo džiaugiasi jau kiti“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovė.
Išlydėdama savo šokėjus J. Tendienė akcentuoja: Mažeikių choreografijos mokykla yra tas lopšys, kuriame jie buvo išlinguoti, išmyluoti ir paleisti į pasaulį.
Ji turi gražų palyginimą: juk mama kūdikį pajunta ne žodžiais, ne kvėpavimu, o judesiu – kūdikio spyriu. Tai ir šokis yra tas dalykas, kurį žmonės gerai ir greitai priima. Todėl kasmet išlydėdama užaugusius šokėjus juos ragina nepamiršti savojo lopšio – Choreografijos mokyklos.

Džiaugiasi, kad žmonės priėmė

J. Tendienė prisiminė: sužinojusi, kad taps Mažeikių rajono garbės piliete, ilgą laiką, iki pat išėjimo į sceną įteikimo ceremonijai, jautėsi taip, lyg šį vardą gautų nepelnytai.
„Visokių minčių buvo. Vis atrodė, kad tai ne mano, ne man… Norėjosi, kad vietoj manęs stovėtų kolektyvas – juk mes visi savo bendru darbu garsiname Mažeikių rajoną. Bet kai apdovanojimą man įteikė, kai pajutau didžiulį žmonių palaikymą, meilę, džiaugsmą, tik tada pasijutau mažeikiške“, – kalbėjo pedagogė.
Choreografijos mokyklos vadovę sujaudino tai, kad palaikymą bei meilę išreiškė daugybė nepažįstamų žmonių, su kuriais iki šiol nebuvo bendrų reikalų. Nustebino, kad jie žino J. Tendienę bei jos darbus.
„Atsimenu, kai man įteikė Krašto kultūros premiją, atrodė, jog tai didžiausias mano gyvenime įvertinimas. Kad šito krašto žmonės mane priėmė. Dabar aš, suvalkietė, Žemaitijoje vėl pasijutau mylima. Ir nuoširdžiai žmonėms dėkojau už tai, kad taip gražiai priėmė į savo glėbį“, – pasakojo Mažeikių garbės pilietė.

Tags: ,
  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Naujienos iš interneto

traffix.lt
Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.