Mažeikių miesto burmistras Matas Kubiliūnas stengėsi išsaugoti degtukų šipulių fabriką

Buvusi mokykla špitolėje. Mokytojas Matas Kubiliūnas su mokiniais, 1924 m. (Iš B. Radžiūno kraštotyrinio rinkinio Mažeikių muziejuje)

Jonas Gurskis, nespėjęs nė kojų apšilti eidamas Mažeikių miesto burmistro pareigas, 1929 metais šį postą turėjo užleisti mokytojui Matui Kubiliūnui. Tai jau penktasis miesto burmistras.
Miestas ką tik buvo paminėjęs Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, o vietinė valdžia tęsė savo pirmtakų pradėtus darbus. Pirmiausia buvo vykdomas miesto plėtros projektas, plečiamos ir tvarkomos gatvės, atliekami kiti darbai.

Neišsaugotas archyvas

Apie burmistrą M. Kubiliūną biografinių faktų išlikę nedaug, kadangi nebuvo išsaugotas Mažeikių miesto savivaldybės archyvas arba jis iki šiol nesurastas.
Vieną kitą faktą galima aptikti jo asmens byloje, esančioje Lietuvos centriniame valstybiniame archyve, kuri užvesta jam dirbant mokytoju pradinėse mokyklose.
M. Kubiliūnas, Povilo sūnus, gimė 1890 m. rugsėjo 14 d. Rygoje. 1908 m. Rygoje jis buvo baigęs miesto mokyklos tris klases. Privačiai ruošėsi ir 1911 m. laikė egzaminus liaudies mokyklos mokytojo teisėms įgyti.
Nuo 1912 m. spalio mėnesio iki mobilizacijos 1918 m. M. Kubiliūnas tarnavo Rusijos kariuomenėje.

Tapo mokytoju

Lietuvoje paskelbus nepriklausomybę, labai trūko mokytojų. Jais galėjo dirbti net pradinį išsilavinimą turėję asmenys. Tuo metu Lietuvoje atsidariusioms mokykloms parengti mokytojus buvo sunku. Todėl buvo organizuojami vasaros mokytojų kursai, kuriuose jie įgydavo žinių ir gaudavo apmokymus.
Mažeikų apskrities pradinių mokyklų inspektorius Kazimieras Barkauskas 1920 m. sausio 20 d. M. Kubiliūną paskyrė dirbti Akmenės valsčiuje – Kivylių pradinės mokyklos vedėju.
1920 ir 1921 m. M. Kubiliūnas lankė vasaros mokytojų kursus Šiauliuose. Ten išlaikęs egzaminus iš Švietimo ministerijos gavo pažymėjimus iš šių mokslo dalykų: aritmetikos, pedagogikos, psichologijos, didaktikos ir dailyraščio.

Mažeikių miesto burmistras Matas Kubiliūnas (iškadruotas vaizdas iš nuotraukos Mažeikių muziejuje).

Atvyko dirbti į Mažeikius

Neilgai išbuvęs Kivyliuose, M. Kubiliūnas nuo 1924 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Mažeikių miesto pradinėje mokykloje, kurios vienas iš komplektų veikė špitolėje.
Pirmaisiais mokslo metais M. Kubiliūnas čia mokė ketvirto skyriaus mokinius.
Jo pamoką vizitavęs mokyklų inspektorius pažymėjo: „Klasė didelė, šviesi, erdvi. Švara palaikoma tinkamai. Suolai geri. Lanko 37 mokiniai. Drausmė ir tvarka palaikoma tinkamai. Buvo rašto darbas iš gramatikos. Dauguma mokinių rašė teisingai, tik keletas buvo silpnesnių. Gramatika kartojama ir nuodugniai praeinama, kas dar nebuvo praeita.“
M. Kubiliūnas šioje mokykloje dirbo neilgai, ir jau nuo 1926 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas dirbti vedėju Mažeikių pradinėje mokykloje Nr. 2. Ši mokykla buvo keturių komplektų.
M. Kubiliūnas dirbo su pirmos klasės (skyriaus) mokiniais. Kaip neturintis įstatymu nustatyto mokslo cenzo nuo 1927 m. rugpjūčio 1 d. iš pareigų atleistas.
Nuo spalio 1 dienos jis buvo paskirtas vienus metus laikinai dirbti Žiopelių pradinės mokyklos vedėju, tačiau šių pareigų iškart atsisakė.

Pašalpos negavo

Gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad M. Kubiliūnas nebegalėjo išlaikyti savo sergančios motinos, nes tam neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio. Buvo priverstas kreiptis į Valstybės tarnautojų pensijoms ir pašalpoms skirti komisiją, kad ši jam paskirtų pašalpą. Tačiau ši komisija, išnagrinėjusi prašymą, ir, atsižvelgdama į tai, kad M. Kubiliūnas pats savo noru atsisakė darbo Kivyliuose, pašalpos neskyrė.
Tokį komisijos žingsnį M. Kubiliūnas apskundė Ministrų kabinetui. Neaišku, ką M. Kubiliūnas po to porą metų veikė, nes jokių duomenų archyvuose nesurasta.
1929 m. vyko savivaldybių rinkimai. Deja, rinkimuose buvo pastebėtas nepaprastai menkas rinkėjų dalyvavimas.
Anot tuometinės spaudos, „žmonės žiūri į tokius rinkimus ir į tokias savivaldybes kaip „baikas“. Tautininkų keliami kandidatai daugelyje vietų rinkimų nelaimi, ūkininkai renkasi sau tuos, kurie jiems artimesni.“
Mažeikių miesto burmistru išrinktas buvusio burmistro J. Gurskio pavaduotojas M. Kubiliūnas.

Rūpinosi darbo vietomis

M. Kubiliūno nuopelnas Mažeikių miestui nėra didelis. Iš išlikusių dokumentų nuotrupų galime teigti, kad jis bandė apginti mieste veikusias įmones ir įstaigas, gauti lėšų, tačiau jam ne viskas sekėsi.
Štai 1930 metais spauda paskleidė gandus, kad Mažeikių degtukų šipulių fabrikas iškeliamas į Klaipėdą. Tų pačių metų lapkričio 13 d. miesto burmistras M. Kubiliūnas pasirašė Mažeikių apskrities Valdybai adresuotą raštą, kuriame prašo kreiptis į atitinkamas vyriausybės įstaigas, kad degtukų šipulių fabrikas nebūtų iš Mažeikių iškeltas ir čia liktų.
Dar lapkričio 9 d. Mažeikių miesto krautuvininkų kolektyvai, prekybininkai, namų savininkai ir darbininkai organizavo susirinkimą ir priėmė bendrą nutarimą šiuo klausimu.
Degtukų šipulių fabrikas Mažeikiuose nustojo veikęs 1929 m. pavasarį. Dėl to mieste padaugėjo bedarbių, padidėjo išlaidos beturčiams maitinti. Fabrike dirbę mažeikiškiai galėjo užsidirbti ir išlaikyti savo šeimas, o uždarius tokios galimybės neteko.
Be to, tuo pačiu metu dėl Telšių–Kretingos geležinkelio linijos pravedimo iš Mažeikių buvo iškeltas Geležinkelio kelio ruožas.
Susidarius tokiai padėčiai, išduota 700 leidimų darbininkams pereiti valstybinę Latvijos sieną ir įsidarbinti kaimyninėje šalyje. Mažeikiuose tuo metu gyveno apie 8 tūkstančiai gyventojų, o veikiančių įmonių ir įstaigų nebuvo tiek ir daug. Todėl bet kokių įmonių užsidarymas skaudžiai atsiliepė miesto biudžetui.

Mažeikių miesto burmistro M. Kubiliūno skundas ir jo parašas (LCVA, f. 391, ap. 7, b. 2951).

Rinkimams – keturi sąrašai

M. Kubiliūnas priklausė tautininkų organizacijai, 1929 m. jis buvo Lietuvos tautinės apsaugos „Geležinis vilkas“ narys.
1931 m. birželio 15–16 d. d. vyko rinkimai į Mažeikių miesto savivaldybę. Suskaičiavus balsus, paaiškėjo, kad buvo išrinkti šie atstovai: J. Gurskis, Pranas Kumpikevičius, Adolfas Janulis (visi jie – namų savininkai), Povilas Tautvaišas (apskrities gydytojas), Anupras Garunkštis (Lietuvos banko kasininkas), Brunonas Urbonas (teismo antstolis), prekybininkai: Liaušas Tuvje, Beras Levitas ir Jokūbas Kaganas; burmistras M. Kubiliūnas ir Lietuvos banko buhalteris Jonas Voroneckas.
Tuo metu Mažeikiuose kandidatais į miesto tarybą buvo iškelti pagal keturis sąrašus.
Nr. 1 – Mažeikių miesto namų savininkų draugijos, kuri kandidatais iškėlė J. Gurskį, P. Kumpikevičių, A. Janulį ir Kazį Šimkų.
Nr. 2 – Tautiškos vienybės, jos iškelti kandidatai buvo apskrities gydytojas P. Tautvaišas, Lietuvos banko kasininkas A. Garunkštis ir teismo antstolis B. Urbonas.
Nr. 3 – Žydų gyventojų, jų kandidatais buvo išrinkti L. Tuvje, B. Levitas ir J. Kanas; Nr. 4 – sąrašas be vardo, artimi tautininkams, pagal jį buvo išrinkti burmistras M. Kubiliūnas ir Lietuvos banko buhalteris J. Voroneckas.
Anuometinė spauda apie šiuos rinkimus rašė, jog žydai su tautininkais susitarę, kad miesto burmistru būtų jų žmogus, o žydai reikalavo sau padėjėjo vietos.
Tautininkai gavo savo žmogų M. Veličką, o žydai – sau artimesnį M. Kubiliūną.

Taryba išrinko valdžią, nustatė atlygį

1931 m. birželio 30 d. įvyko naujai išrinktos Mažeikių miesto tarybos posėdis, kuriame buvo išrinkti burmistras ir jo padėjėjas ir jiems nustatytos algos. Posėdyje apsilankė visi naujos tarybos nariai.
Posėdį pradėjo miesto burmistras M. Kubiliūnas. Pirmininkavo seniausias amžiumi pilietis J. Kanas. Į burmistrus kandidatais buvo pasiūlyti K. Šimkus iš namų savininkų draugijos, ir M. Velička, apskrities valdybos tarnautojas.
Balsuojant M. Velička gavo 8 balsus, prieš balsavo 4. Į burmistro padėjėjus buvo pasiūlyti M. Kubiliūnas, K. Šimkus ir J. Gurskis.
K. Šimkus savo kandidatūrą atsiėmė. M. Kubiliūnas gavo 9 balsus, prieš balsavo 3, o J. Gurskis –atitinkamai 3 ir 9.
Svarstant algų nustatymą žydų grupė su B. Levitu priešakyje pasiūlė burmistrui mokėti 450 litų, tautininkai tam pritarė, o namų savininkai pasiūlė 400 litų. Balsuojant nutarta mokėti 450 litų algą. Burmistro padėjėjui žydų grupė pasiūlė mokėti 350 litų algą, tam pritarė ir tautininkai, o namų savininkai siūlė mokėti 300 litų. Rastas kompromisas – 8 balsais už ir 4 prieš nutarta mokėti 325 litus.

Kaip gyveno po 1940-ųjų – nežinoma

Po rinkimų į miesto burmistro postą tos pareigos patikėtos tautininkui M. Veličkai. Jo padėjėju tapo M. Kubiliūnas.
M. Velička burmistro pareigas ėjo net iki 1940 m. birželio 26 dienos. Koks buvo tolesnis M. Kubiliūno likimas, nežinoma. Jis mirė 1961 metais. Buvo palaidotas Klaipėdos Joniškės kapinėse kartu su savo žmona Izabele ir dukra Sigita Kubiliūnaite.
Šis trumpas jo vadovavimas užpildo miesto savivaldos istorinį tarpsnį, nes apie patį burmistrą beveik nieko ir niekur nebuvo publikuota.
Gal senieji mažeikiškiai turi to meto nuotraukų ir galėtų jas atnešti į miesto muziejų, praturtindami tarpukario laikotarpio Mažeikių miesto istoriją. Būtume labai dėkingi.

Algirdas VILKAS
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*