Mažeikiuose įamžinta žydų sinagogos vieta

Sekmadienį Mažeikiuose vyko Europos žydų kultūros dienai paminėti skirtas renginys. Jo metu šalia Laisvės gatvėje esančios vadinamosios „Durbės“ atidengtas atminimo ženklas ir stendas, bibliotekoje buvo skaitomas pranešimas, vyko knygos apie rašytoją prozininką, dramaturgą Grigorijų Kanovičių pristatymas.

Renginiai yra keliaujantys

Nuo 2004 metų kiekvieną rudenį įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose organizuojami Europos žydų kultūros dienų renginiai. Skaičiuojama, kad pernai juose dalyvavo daugiau nei 400 Europos miestų bei miestelių bendruomenių.
Mažeikių miesto bei rajono gyventojai per šiuos renginius iš arčiau pažinti kadaise Lietuvoje gyvenusios gausios žydų bendruomenės kultūrą bei paveldą pakviečiami jau ketvirtus metus iš eilės. Renginiai yra „keliaujantys“ – ankstesniais metais jie yra vykę Sedoje, Pikeliuose, Tirkšliuose.
Šiemet Europos žydų kultūros dienų renginių – konferencijų, koncertų, spektaklių, ekskursijų organizatoriai raginami pabrėžti judaizmo įvairovę bei turtingumą, skatinant pripažinimą ir dialogą.

Stende – daugiau informacijos

Europos žydų kultūros dienos dalyviai sekmadienį būriavosi šalia Laisvės gatvės 29 numeriu pažymėto buvusio „Durbės“ kino teatro. Jo pašonėje buvo pastatytas atminimo ženklas ir informacinis stendas, kad toje vietoje kadaise stovėjo žydų sinagoga.
Pagrindinė renginio organizatorė – Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė sakė, kad diena išskirtinė, nes iki šiol tokia proga – žydų kultūros dieną – Mažeikių rajone nebuvo pristatomi ir atidengiami atminimo ženklai.
Pasak specialistės, anksčiau vienos ar kitos ekskursijos po Mažeikius metu gidai, atsivedę ekskursijos dalyvius į vietą tarp Laisvės 27 ir 29 pastatų, galėdavo tik parodyti tuščią erdvę ir nusakyti apytiksles buvusios sinagogos ribas.
Nuo šiol, atsiradus atminimo ženklui bei informaciniam stendui, bus kitaip. Ant atminimo ženklo matyti, kaip sinagoga atrodė. Be to, apie ją pateikta ir daugiau informacijos.

Pagal 1922 metų projektą, žydų sinagoga turėjo atrodyti taip. Nuotr. iš www.mke.lt

Manė, kad stendo negana

Pasak R. Končiutės-Mačiulienės, jai jau kurį laiką brendo mintis, kad informacinis stendas yra reikalingas. Tačiau vis atrodė, kad vien stendo negana.
„Gal prieš pusantrų metų pasikalbėjome su skulptoriumi Antanu Murausku. Jis pasakė, kad turi sumanymą kaip nors įamžinti Mažeikių žydų atminimą. Pritariau, kad tai labai gera mintis. Antanas labai greitai padarė šio atminimo ženklo maketą“, – prisiminė Kultūros ir sporto skyriaus specialistė.
Pasak jos, palaikymą dėl ženklo ir stendo išreiškė ir Lietuvos žydų bendruomenė, ir tuometė Lietuvos kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
„Noriu pasakyti visiems menininkams, kurie turi minčių – kalbėkite. Sakykite, pristatinėkite savo idėjas, kad jos subręstų, užaugtų ir įgautų sparnus“, – menininkus ragino R. Končiutė-Mačiulienė.

Dėkojo už prisiminimų saugojimą

Renginyje dalyvavo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo įkūrėjas ir vykdantysis direktorius, rašytojas ir žurnalistas Eugenijus Bunka. Šio fondo viena iš veiklų – žydų atminimo išsaugojimas.
„Politika, antisemitizmas – visa tai palieka antrame plane. Pirmame plane yra žmonės, kurie buvo, gyveno, dirbo, kūrė. Kiekviename Lietuvos kaimelyje, miestelyje žydai paliko savo pėdsakų. Tie pėdsakai per laiką išsitrynė, o tokie dalykai – atminimo ženklai primena apie tuos kadaise čia buvusius, gyvenusius, kūrusius“, – atminties išsaugojimo svarbą akcentavo paskutiniu Plungės žydu save vadinantis E. Bunka.
Jis pridūrė, kad jei Dievas nori nubausti žmogų, atima iš jo protą ir atmintį.
„Vadinasi, Dievas iš jūsų neatėmė nei proto, nei atminties. Ir už tą prisiminimų saugojimą labai ačiū“, – kalbėjo svečias.

Nuotraukoje – knygos „Gib a kuk“ autorė Rūta Oginskaitė (kairėje) ir aktorė Eglė Gabrėnaitė. Autorės nuotr.

Dėmesį prikaustė knygos pristatymas

Vėliau renginys tęsėsi Mažeikių viešosios bibliotekos salėje.
Čia muziejininkas Vytautas Ramanauskas apžvelgė ir auditorijai pristatė senas nuotraukas, kuriose užfiksuoti mūsų mieste gyvenę žydų tautybės žmonės. Muziejininkas plačiau pristatė žydų verslininkų šeimas.
Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai, padedami mokytojų Silvos Paulauskienės ir Algirdo Vilko, šiemet sukūrė filmą „Laikas ir likimai“ apie gimnazijos mokinius ir mokytojus žydus.
Renginio dalyviai turėjo galimybę šį filmą pamatyti.
Mažeikiškių dėmesį prikaustė ir Rūtos Oginskaitės knygos „Gib a kuk“ pristatymas. Jame dalyvavo ir pati knygos autorė, ir Lietuvos kino bei teatro aktorė Eglė Gabrėnaitė.
Pokalbį moderavo mažeikiškis režisierius Martynas Januška.

5 Atsakymai į “Mažeikiuose įamžinta žydų sinagogos vieta”

  1. ? parašė:

    Prie Sovietu Mazeikiuose paminklas Karlui Marksui -Mordehai Levi stovejo .Be paminklu zydams apsieiti negalim?O Vilniuje su kuju zydas Tomas suskalde lenta Generolui Noreikai .

  2. ! parašė:

    Povialui Plekaviciui paminkla pastatyti reiketu o ne zydams lentas statyti.

  3. VGH parašė:

    Atidžiau skaityk straipsnį, pastatė toje vietoje, kur konkrečiai stovėjo sinagoga,

  4. Nesuvokiama parašė:

    Kas per nesamones vyksta lietuvoje??? .kazkada garbino lenina, dabar zydu garbinimo manija. Pastatykit mauzolieju dar. Lietuviams lietuvoje vietos nebera, puse tautos emigravo, ir vis dar emigruoja, o jie….
    Kiemus sutvarkykit, duobes smegduobes, o ne zaidimus pasislepe zaiskit. Nepatinka man atsainus valdzios poziuris i paprasta darbstu lietuvi ( ne pasalpininka).

  5. Asdfg parašė:

    Nu durnesnės vietos nerado? Šiais laikais kai visi turi prieigas prie interneto..visi gali spręsti, kur turi būti ,kas Mažeikiuose statoma, žmonės turi spręsti ir balsuoti , o ne keli avinai.. Mažeikių architektams išvis galvas nukapoti..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*