Mūsų miesto jaunųjų šaškininkų maršrutai driekėsi po pasaulį

Nugalėtojų komanda Kaliningrade (iš kairės): Mindaugas Šima, Martynas Bajarūnas, Erika Vaičiulytė, treneris Borisas Družininas, Linas Satkūnas ir Aleksejus Papulovas. Nuotr. iš redakcijos archyvo

„Važiuojame į Misisipį“. Taip pavadintas straipsnis apie mažeikiškių jaunųjų šaškininkų komandą, kuri skynė laurus čekerso varžybose, prieš 28-erius metus buvo išspausdintas „Santarvėje“.
Kalbantis su tos ekipos nariu Aleksejumi Papulovu, paaiškėjo, kad dvylikamečiai mažeikiškiai po to išties apsilankė Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Įveikė didelę konkurenciją

Į moksleivių tarptautinio čekerso konkurso finalą, kuris 1992 m. dešimt dienų vyko viename Maskvos srities miestų, Mažeikių sporto mokyklos komanda pateko, parodžiusi puikius rezultatus, kovodama su didele konkurencija, – atrankoje dalyvavo 1152 komandos, į finalą pateko 20 ekipų. Mūsų rajono garbę tuomet gynė Linas Satkūnas, Mindaugas Šima, Erika Vaičiulytė, Aleksejus Papulovas ir Martynas Bajarūnas. Vaikus ruošė treneris Borisas Družininas.
„Čekersas – tai šaškių rūšis pagal tam tikras taisykles. Jis labiau žaidžiamas JAV ir Anglijoje. Mes specialiai šiam žaidimui nesitreniravome (mūsų specializacija buvo rusiškos šaškės), tačiau čia rodėme gerus rezultatus. Lietuvoje laimėjome prizines vietas – tiek komanda, tiek asmeniškai, todėl treneris paskatino dalyvauti ir šiose varžybose“, – prisiminė A. Papulovas.
Tada turnyrą rengė laikraštis „Pionerskaja pravda“, tris mėnesius komanda spręsdavo laikraštyje pateikiamas užduotis, siųsdavo paštu, o redakcija skaičiuodavo surinktus taškus.

Įspūdžiai – visam gyvenimui

Aleksejus Papulovas liko ištikimas šaškėms –
jau vienuolika kartų tapo rajono čempionu. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Turnyre, kur susirinko komandos iš tuometinės NVS šalių, mažeikiškiai nebuvo tarp favoritų, tačiau nustebino visus – vienu tašku aplenkė komandą iš Minsko ir tapo turnyro nugalėtojais. Jie iškovojo teisę vykti į JAV Petalo miestą, kur yra Tarptautinis šaškių šlovės muziejus.
Pasak A. Papulovo, tos dešimt turnyro dienų įsiminė visam likusiam gyvenimui – vaikai ne tik dalyvavo ekskursijose po Maskvą, bet ir aplankė kosmonautų Žvaigždžių miestelį, pabuvojo viename iš didžiausių pasaulyje aviacinės technikos muziejų.
Netrūko ir sportinių varžybų: M. Šima ir M. Bajarūnas nugalėjo krepšinio varžybose, futbolo komanda užėmė antrą vietą, o E. Vaičiulytė turnyro dalyvių vieningai buvo pripažinta „Turnyro Mis“ nugalėtoja.

Aplankė Misisipės valstiją

Nors laikai buvo sunkūs, tačiau rėmėjai buvo surasti, ir visa komanda su treneriu po kelių mėnesių išskrido į Niujorką. Iš jo autobusu per keturias ar penkias valstijas mažeikiškiai važiavo į pietus, į Misisipės valstiją.
„Pamatėme daug įdomybių. JAV buvome dešimt dienų, važiuodavome į susitikimus mokyklose, kur susipažindavome su amerikiečiais bendraamžiais, buvo smagu. Čia varžybos buvo labiau parodomosios, tačiau ir vėl tapome nugalėtojais. O prizą atsiminsiu ilgai – kiekvienas gavome po penkis dolerius“, – šypsojosi šaškininkas.
Ir tai buvo ne vienintelės varžybos, kurios įsirėžė į atmintį jauniesiems mūsų miesto šaškininkams. Ta pati ekipa dalyvavo pasaulio mokyklų čempionate Kryme. Ir vėl tik paskutiniame ture keliais taškais aplenkę varžovus mažeikiškiai užsitikrino turnyro nugalėtojų vardus.

Erika Vaičiulytė įteikia lietuvišką juostą čekerso asociacijos prezidentui, 1992 m. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Šaškės ugdo analitinį mąstymą

Mažeikiškių laimėjimus, anot sportininko, lėmė trenerio užsidegimas, domėjimasis šia sporto šaka ir jo gebėjimas sudominti vaikus, kurie nuo 6–7 metų amžiaus pradėjo žaisti šaškėmis ir palengva vis tobulėjo.
„Manau, kad aš likau vienintelis, kuris iš mūsų komandos iki šių dienų rimčiau žaidžia šaškėmis. Liną sutinku Mažeikiuose, pakviečiu pažaisti, žinau, kad ir Erika gyvena mūsų mieste. Mindaugas įsikūrė Alytuje, dirba ekonomistu, o štai apie Martyną žinių neturiu – buvau sutikęs, kai jis dar studijavo Šiauliuose, toliau bendravimas nutrūko. Treneris Borisas ir dabar dar žaidžia šaškėmis tarp veteranų“, – pasakojo A. Papulovas.
Mažeikiškis įsitikinęs – vaikams reikia šio žaidimo, nes jis ugdo analitinį mąstymą, dėmesio koncentraciją, be to, suteikia tam tikros ramybės. Juk valandą žaisdamas šaškių partiją privalai visą dėmesį sukaupti tik į žaidimą.
O kur dar gerai praleistas laisvalaikis – pabendrauji su bendraminčiais, susitinki su tais žmonėmis, kurių nematei dešimt ar penkiolika metų, sužaidi.

Svarbu noras žaisti

A. Papulovas šaškių sportu aktyviai domėjosi iki studijų, po to ketverius metus buvo nuo jų nutolęs. Nusprendus vėl grįžti prie šaškių, buvo labai sunku pasiekti anksčiau įgytą meistriškumo lygį, tačiau palaipsniui mažeikiškis jį pasiekė. A. Papulovas kelis kartus įvykdė meistro normatyvą, užėmė penktą bei septintą vietas Lietuvos čempionatuose ir jau 11 kartų yra tapęs rajono šaškių čempionu.
„Mūsų rajone šiuo metu veikia šaškių klubas „Venta“, kuriam vadovauja Petras Rakštys, tad, kas nori žaisti šaškėmis, tikrai turi visas sąlygas. Vyksta rajono šaškių čempionatai, kuriuose varžosi apie dešimt dalyvių, rengiami turnyrai. Iš viso per metus dalyvaujame apie dešimtyje varžybų, rungtyniaujame Žemaitijoje, dažnai varžybos vyksta Telšiuose“, – pasakojo šaškininkas.
Šių metų rajono čempionatas dar nesibaigė, jis laikinai sustabdytas dėl karantino.
Pernai nugalėtojo titulą pelnęs A. Papulovas ir šiais metais pirmauja čempionate. Jis mano, kad turnyras bus pratęstas ir užbaigtas, nes žaidžiama po vieną susitikimą per savaitę, tad iki rudens šaškininkai savo kovas tikrai baigs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*