Muziejuje paminėtas elektrotechnikos gamyklos įkūrimo jubiliejus

Parodoje galima ir pavartyti nuotraukų albumus, ir apžiūrėti elektros variklių asortimentą, kurį gamino elektros variklių gamyklos darbuotojai. Autorės nuotr.

Antradienio vakarą į Mažeikių muziejų susirinko būrys žmonių, kadaise dirbusių elektros variklių gamykloje.
Proga susitikti buvusiems bendradarbiams, seniesiems vadinamosios ETG gyvenvietės gyventojams tapo muziejininkų parengta paroda gamyklos įkūrimo 60 metų jubiliejui paminėti.

Augino rajoną ir miestą

Elektros variklių gamykla veikti pradėjo 1959 metais ir padėjo pamatus sunkiajai Mažeikių miesto pramonei. Būtent šios įmonės dėka turime miesto herbą su žaibo strėle.
Per daugiau nei keturiasdešimt veiklos metų oficialus gamyklos pavadinimas keletą kartų keitėsi. Ji buvo vadinama ir elektrotechnikos gamykla, ir Mažeikių elektrotechnikos gamykla, ir J. Garelio elektrotechnikos gamykla.
Sėkmingiausiu, klestėjimo laikotarpiu – praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, joje dirbo ir 1,3 tūkst. žmonių. Įstaigoje buvo dirbama ištisomis šeimomis – jei dirbo tėvai, dažnu atveju jų pėdomis pasekdavo ir vaikai. Gamykla prisidėjo ne tik prie aplink ją esančio dabartinio Reivyčių gyvenamojo rajono, bet ir prie Mažeikių miesto augimo bei plėtros. Beje, rajonui prilipęs ETG pavadinimas yra elektrotechnikos gamyklos santrumpa.

Norėjo suburti žmones

Muziejininkas Vytautas Ramanauskas į renginį susirinkusiems žmonėms pasakojo, kad bendraujant su buvusiais elektrotechnikos gamyklos darbuotojais vis išgirsdavo jų pasakojimus apie tai, kad buvę kolegos palaiko ryšius, kartais susitinka pabendrauti, prisiminti senus laikus.
Jam kilo mintis, kad ir Mažeikių muziejus galėtų surengti parodą ir taip atiduoti tam tikrą duoklę žmonėms, gamyklai paskyrusiems didelę dalį savo gyvenimo. Juolab kad muziejus turėjo šiek tiek eksponatų, liudijančių apie ETG praeitį. Juos muziejui buvo perdavęs šviesios atminties Algimantas Muturas.
„Tiesa, informacijos apie tą laikotarpį prieš gamyklos veiklos pabaigą nėra labai daug. Paskui dar, bemąstant apie parodą, kilo mintis paprašyti atnešti muziejui savadarbių elektrinių buities įrenginių“, – pasakojo V. Ramanauskas.

Eksponuojami savadarbiai daiktai

Autorės nuotr.

Dar ne taip seniai buvo laikai, kai buitinės technikos parduotuvėse nebūdavo. Norėdami turėti ką nors, kas palengvintų kasdienius darbus, žmonės tokius daiktus gamindavosi patys.
Muziejuje iki pat vasario mėnesio ir bus galima apžiūrėti savadarbių galąstuvų, liaudies vadinamų šmirgeliais, žoliapjovių, burokų tarkavimo mašinų ir kitokių priemonių. Tokių savadarbių įrenginių į muziejų sunešė juos išsaugoję žmonės.
Parodos pristatymo dalyviai noriai vartė didžiulius nuotraukų albumus. Nuotraukose, kuriose įamžintos elektrotechnikos gamyklos kasdienybė bei šventės, jie atpažino joje dirbusius artimuosius, kolegas ir save pačius.

Parodė istorinių vaizdų

Parodos pristatyme dalyvavo buvęs šios gamyklos cecho viršininko pavaduotojas Jonas Repšys.
Jis susirinkusiesiems pasakojo, kad į Mažeikius atvyko 1975 metais iš Kauno, vos baigęs mokslus, ir įsidarbino gamykloje. Elektros variklių gamykloje tuomet kūrėsi naujas cechas, o variklių surinkimo, paruošimo cechai kėlėsi į naujas patalpas.
J. Repšys, dirbdamas gamykloje, buvo įkūręs filmavimo studiją, jo norą filmuojant įamžinti akimirkas iš gamyklos gyvenimo palaikė gamyklos profesinės sąjungos atstovai. Lietuvos kino mėgėjų sąjungos narys J. Repšys susirinkusiesiems parodė tų istorinių vaizdų ir taip trumpam sugrąžino juos į praeitį.
„Kai manęs paprašė parodyti jums filmuotos medžiagos, pasirausiau po savo archyvą, peržiūrėjau. Tikrai įdomu yra pamatyti, prisiminti praeitį. Jei būčiau žinojęs, kad kada nors gyvenime reikės kalbėti apie praeitį, apie gamyklos istoriją, būčiau ir daugiau visko nufilmavęs“, – šypsojosi vyras.

Dalijosi išsaugotais prisiminimais

Parodos pristatyme dalyvavo Mažeikių šachmatų klubo „Matas“ vadovas Gintaras Paulauskas. Jo nuomone, elektrotechnikos ir kompresorių gamyklos turėjo didžiulės reikšmės Mažeikių istorinei raidai. Pasak jo, 5-oji vidurinė mokykla buvo pastatyta būtent dėl elektrotechnikos gamykloje dirbusių žmonių vaikų.
„Būtent dėl šių dviejų gamyklų į Mažeikius atvažiavo visi talentingiausi, protingiausi aplinkinių kaimų, miestelių žmonės. Anksčiau moksleiviams tų gamyklų vadovai leisdavo joms atstovauti įvairiose sporto varžybose. Aš ir pats esu sportavęs už ETG“, – prisiminimais dalijosi G. Paulauskas.
Mintimis su renginio dalyviais pasidalijo ir kelios moterys – gamykloje dirbo jų šeimų nariai ir jos pačios šioje gamykloje pradėjo ir baigė darbinę karjerą.
„Būna, sutinku žmonių, kurie stebisi: ojėj, kas ten toje gamyklos teritorijoje dabar darosi, baisu. O aš jiems atsakau, kad nueitų ir pasižvalgytų. Visa ta teritorija yra sutvarkyta ir prižiūrima. Vienintelis, kas viską gadina, – prie kelio esantis administracinis pastatas“, – kalbėjo viena ilgametė Reivyčių gyventoja.
Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*