Naujam gyvenimui prikelta rašytojos Šatrijos Raganos kėdė

Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos kėdės restauravimas – kruopštumo ir žinių pareikalavęs procesas. Nuotr. iš Mažeikių muziejaus archyvo

Mažeikių muziejuje kaupiami ir saugomi eksponatai – regiono istorinės raidos ir kultūros liudininkai. Tačiau veikiami aplinkos, laiko, eksponatai genda.
Savo ruožtu muziejininkai stengiasi ieškoti galimybių, kad muziejuje bei jo padaliniuose saugomi vertingiausi eksponatai būtų restauruoti.
Neseniai buvo restauruota rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos kėdė.

Stengiasi rasti galimybių
Prieš penkerius metus Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Baldų dizaino ir restauravimo specialybės studentai, padedami dėstytojų, buvo restauravę keliolika Mažeikių muziejaus eksponatų. Tarp jų buvo ir Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai priklausęs rankdarbių stalelis bei komoda. Taip pat – ir gydytojui Vladui Burbai priklausęs staliukas, kiti muziejaus eksponatai.
Naujam gyvenimui neseniai prikeltas eksponatas – Šatrijos Raganos kėdė. Jos restauravimas kainavo 1,3 tūkst. eurų, darbus atliko pirmos kategorijos meninių baldų restauratorius, Vilniaus dailės akademijos Telšių filialo lektorius Bangutis Prapuolenis.
Pasak Mažeikių muziejaus vyriausiosios fondų saugotojos Raimondos Ramanauskienės, pinigai restauruoti buvo gauti iš kultūros rėmimo fondo parašius projektą „Rašytojos M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos asmeninių daiktų restauravimas“. Prie restauravimo prisideda Mažeikių rajono savivaldybė (10 proc. projekto lėšų). Tai tęstinis – 2019–2020 metais truksiantis projektas. Šiuo metu restauruoti yra išvežtas ir rašytojai priklausęs minkštasuolis.

Buvo nukentėjusi nuo laiko ir žmonių
Minkšta saloninė M. Pečkauskaitės kėdė su atramoje išpjaustinėtais pagražinimais Mažeikių muziejui saugoti buvo perduota 1971 metais.
Ją, kaip ir kitus rašytojai priklausiusius daiktus, galima apžiūrėti rašytojos vardo memorialiniame muziejuje Židikuose.
Prieš restauraciją kėdės būklė buvo prasta. Pirmiausia, ji buvo pasidengusi nešvarumais, pažeista vabzdžių.
Vietomis buvo stipriai pažeista medienos struktūra: ji buvo įskilusi, įtrūkusi, nutrupėjusi. Kėdė buvo nestabili, su atsiklijavusiomis konstrukcinėmis jungtimis, originali juodos spalvos kėdės danga buvo vietomis nusitrynusi, mechaniškai pažeista. Konstrukcines jungtis kadaise bandyta sutvirtinti, jas prikalant vinimis. Minkštoji kėdės dalis jau buvo neoriginali, be to, deformuota ir iširusi, dekoratyvinis audinys ne vietoje prikaltas vinimis.

Restauruoti gali ne bet kas
Siekdamas atnaujinti eksponatą, restauratorius turėjo atlikti nemažai darbų: ją išardyti, nuvalyti nešvarumus, sutvirtinti pažeistą medienos struktūrą. Taip pat ir atlikti lūžusių jungčių implantus, padirbėti su minkštosiomis bei dekoratyvinėmis kėdės dalimis ir pan.
Pasak R. Ramanauskienės, eksponatų, laukiančių savo eilės restauravimui, yra ir daugiau. Tačiau restauracijos darbai nepigūs, be to, juos atlikti gali anaiptol ne kiekvienas. Muziejinių eksponatų restauraciją gali atlikti tik atitinkamas kategorijas turintys specialistai. Kategorijos apibrėžia restauratorių profesines žinias, įgytus praktinius konservavimo bei restauravimo įgūdžius, specialistų veiklos sritis bei ribas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*