Gyvenimas, Kultūra, Žmonės | 2019-02-10 08:00 | Autorius:
Versija spausdinimui

Olandų šeima Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu(0)

Jakobas Louwesas pučia ragą kviesdamas darbininkus valgyti. Nuotr. iš Louwesų šeimos archyvo

Būdamas maždaug aštuonerių metų, pirmą kartą išgirdau, kad mano teta Iskje van de Velde -Louwes gimė Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje, Kukiuose. Buvo pasakojama, kad žiemos metu vilkai ir meškos aplink tvartus slankiojo, stengdamiesi prieiti prie gyvulių.
Visa tai skambėjo labai neįprastai. Vėliau sužinojau savo tetos ir jos tėvo, Jakobo Louweso, istoriją.
Žinojimas, kad mano teta gimė Lietuvoje, o taip pat ir didelis susidomėjimas geografija ir istorija lėmė manojo „Baltijos hobio“ atsiradimą, t. y. susidomėjimą ne tik Lietuva, bet ir Latvija, ir Estija. Šis domėjimasis tęsiasi jau maždaug 30 metų.

Kelionė į Lietuvą – po 74 metų

Tetos tėvų patirtis lig šiol giliai įsirėžusi mano atmintyje. Jų istorija buvo publikuota dideliame straipsnyje, išspausdintame laikraštyje „Nieuwsblad van het Noorden“ 1989 m. gruodį. Dar daugiau informacijos sužinojau asmeninių pokalbių metu bei kitų šaltinių dėka.
2008 m. spalį teta Iskje aplankė savo gimtinę – pirmą kartą po išvykimo iš Lietuvos 1944-aisiais, kai ji dar buvo kūdikis. Aš ją lydėjau.
Ilgos, tačiau įspūdingos kelionės metu aplankėme net tik pirmą jos tėvo darbovietę pietinėje Lietuvoje, Versekos kaime, netoli Eišiškių, jos gimtinę – Kukius, esančius Mažeikių rajone, Lietuvos šiaurės – vakarinėje dalyje, bet ir keletą kitų vietų.
Kelionei po Lietuvą baigiantis, išsinuomoto automobilio skaitiklis rodė mus pravažiavus 800 kilometrų.

Ekonominė krizė

Jakobas Louwesas gimė 1920 m. lapkričio 27 d. Niebert kaimelyje, Marum savivaldybėje. Niebert įsikūręs istoriniame rajone Westerkwartier, į vakarus nuo šiaurės Nyderlandų provincijos Groningeno.
Ūkininko sūnus Jakobas buvo kilęs iš didelės šeimos ir turėjo dar šešis brolius ir dvi seseris. Jo tėvai buvo nedideli ūkininkai. Jakobas užaugo mažame kaimelyje Allardsoog, netoli Zevenhuizen, prie provincijų Groningeno ir Fryzijos ribos. Sodyba, pavadinta „Meenkenshoeve“, išliko iki šių dienų, kur šiandieną gyvena Jakobo giminaitė (brolienė).
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Nyderlandus užklupo rimta ekonominė krizė. Situacija Jakobo namuose nebuvo linksma. Be to, vyriausybė priėmė įstatymą, numatantį priverstinį bedarbių įdarbinimą. Vaikai taip pat privalėjo dirbti. Jakobas įsidarbino bernu pas dėdę Warffum kaime, o apie nuosavą sodybą vaikinas galėjo tik pasvajoti.

Rytuose – žemės darbai

1940 m. gegužę Nyderlandus užėmė vokiečiai. Ekonominė situacija iš pradžių šiek tiek pagerėjo. Atsigavo ir ūkininkai. Būdamas beveik 20 metų jaunuolis, Jakobas galėjo tikėtis, kad bus priverstas dirbti Vokietijoje. 1941 birželį vokiečių kariuomenė įžengė į Sovietų Sąjungą ir per trumpą laiką užėmė didelius vakarinius jos teritorijos plotus, taip pat ir Baltijos valstybes.
Gana greitai Nyderlandų šilynų ir dirvožemio apsodinimo organizacija pradėjo ieškoti vietos gyventojų, norinčių dirbti rytuose. Ji kvietė ūkininkus, sodininkus, žvejus įsirašyti darbui vokiečių užimtose Sovietų Sąjungos dalyse – vykti dirbti žemdirbystės, sodininkystės, durpių kasyklų ir žuvininkystės sektoriuose.
1941 m. rugsėjo mėnesį J. Louwesas pranešė norintis vykti dirbti į rytus. Po susirinkimo Groningeno mieste, kurio metu buvo pateikta daugiau informacijos, išgaravo pas-kutinės abejonės. Ne tik jis, bet ir daugelis kitų tėvynainių buvo įtikinti, kad rytuose – didžiuliai pūdymų plotai, o tam, kad būtų galima Europą aprūpinti maistu, vokiečių okupuotose Sovietų Sąjungos dalyse reikia pastatyti žemdirbystę ant kojų. Šiame procese Nyderlandų ūkininkams būtų suteiktas patarėjo vaidmuo.

Pirmoji „Rytų ūkininkų“ grupė

Spalio mėnesį Groningeno darbo biržos medicininė komisija patikrino Jakobo sveikatos būklę ir jis buvo paskirtas vadovo padėjėju. Kaip vėliau paaiškėjo, atlyginimas ir socialinės garantijos, tokie kaip sveikatos ir nedarbingumo draudimas, buvo geri. Taip pat buvo galimybė kas pusmetį gauti dvi savaites atostogų ir nemokamai parvykti namo. Žinoma, tai skambėjo patraukliau nei įdarbinimas Nyderlanduose arba priverstiniai darbai Vokietijoje.
Specialiai sukurta Nyderlandų Rytų kompanija (NRK) tapo instrumentu, turėjusiu remti Nyderlandų ūkininkų kolonizaciją rytuose. Šios kompanijos atstovai taip pat paskirdavo darbo vietas.
Lapkričio 19 d. J. Louwesas nuvyko į Hagą pasiimti kelionei jam skirtų daiktų, tarp jų – ir kostiumą, o lapkričio 22 d. kartu su pirmąja šimto žmonių „Rytų ūkininkų“ grupe, dar vadinama „Culanotransport“ (Žemdirbių įdarbinimo rytuose komisija), traukiniu išvyko rytų link.
Louweso draugė Anna liko Nyderlanduose.
Keliavo jie per Oldenzaal, Berlyną ir Lodzę į Latvijos sostinę Rygą. Lodzėje „Rytų ūkininkai“ dvi savaites praleido be darbo, laukdami, kol kelionė bus pratęsta.

Iš Kauno į Verseką

Rygoje „Rytų ūkininkai“ išklausė greitus rusų kalbos kursus ir čia pirmą kartą susidūrė su karo pasekmėmis. Padėdami iš traukinio išlaipinti sužeistuosius, jie matė vokiečių kareivius su nušalusiomis galūnėmis.
1942 m. sausio 23 d. J. Louwesas išvyko į Kauną. Metropolio viešbutyje, kur dažnai apsistodavo NRK kompanijos darbuotojai bei vykdavo NRK-Lietuva susirinkimai, jam buvo užsakytas kambarys. Kęstučio g. 37 NRK buvo nupirkusi pusę namo, kur po remonto turėjo būti įrengta pagrindinė NRK-Lietuva kontora.
Išvykęs iš Kauno Louwesas toliau keliavo į Vilnių, o 1942 m. kovo pradžioje atvyko į jam skirtą sodybą Versekoje, kaimelyje į šiaurės vakarus nuo Eišiškių.
Sodyba buvo maždaug 70 kilometrų atstumu į pietus nuo Lietuvos sostinės. Prieš Sovietų valdžios pravestą turto konfiskaciją jos savininkas buvo lenkų žemvaldys Staniewicz, turėjęs maždaug 160 samdinių.

Per dieną – po tris žodžius

J. Louwesui atvykus į Verseką (lenkiškai: Wersoka), darbininkai jį pasitiko išsirikiavę į eilę ir rankose laikydami kepures.
Bendrauti Jakobui sekėsi sunkiai, kadangi jis tik šiek kiek mokėjo rusiškai, o pakeliui buvo išmokęs porą lenkiškų žodžių. Darbininkai kalbėjo sava kalba. Tuomet viena virtuvės pagalbininkė pradėjo Jakobą kasdien mokyti po tris žodžius. Taip jis po truputį ėmė suprasti darbininkus.
1989 m. Louwesas pasakojo, kad darbininkai piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau jie buvo draugiški ir vadino jį „Hollandski“.
„Jie man rodydavo tuščius kakavos „Van Houten“ indelius, o moterys siuvinėdavo Nyderlandų melžėjos atvaizdus. Mes gerai sutarėme. Jei išvykdavau atostogų, visada džiaugdavausi, galėdamas ten sugrįžti“, – prisiminė J. Louwesas.

Politikuoti buvo draudžiama

Karas sodyboje buvo mažai jaučiamas. Vokiečiai beveik nesikišdavo į nuošalių ūkių gyvenimą. Žiemos mėnesiais vilkų gaujos apsaugodavo ramų kaimo gyvenimą nuo išorinio pasaulio įsikišimo.
Sodybos darbininkai atvirai kalbėdavo apie Staliną. Jie manė, kad jis, kaip ir Hitleris, neteisingai ir žiauriai elgiasi.
Jakobas stengėsi nesikišti į diskusijas politinėmis temomis. Toks buvo „Šilynų ir dirvožemio apsodinimo organizacijos“ nurodymas. Visą dėmesį jis turėjo telkti į maisto produktų gamybą, kadangi privalėjo tiekti nustatytą produktų kiekį.

Darbai ir pramogos

J. Louwesui buvo pavesta pasirūpinti nurodytu kiekiu kviečių, avižų, miežių ir bulvių, tačiau ši užduotis nesudarė problemų. Jis išaugindavo daug daugiau, nei buvo nurodyta.
Derlingas laikotarpis buvo labai trumpas, todėl visi darbai, tokie kaip sėjimas ir derliaus nuėmimas, turėdavo būti nudirbti nuo gegužės iki spalio mėnesio.
Kadangi derlius būdavo geras ir produktų likdavo, likučius J. Louwesas išdalydavo darbininkams. Nenorėdamas, kad iš jo išdalytų grūdų darbininkai gamintų alkoholį, jis duodavo moterims per jų vardadienius po maišą miltų. Tokiu būdu Louwesas pasirūpindavo, kad grūdai būtų panaudojami tinkamai.
Sodyboje netrūkdavo ir vakaruškų su dainomis, šokiais.
Vėliau Jakobas pasakojo manęs, kad tarp jo darbininkų būta partizanų. Nutikdavo, kad šokių metu ant žemės mėtydavosi užtaisytas medžioklinis šautuvas arba kitas primityvus savos gamybos šaunamasis ginklas. Tokiu atveju jis paspirdavo ginklą po kėdėmis, o okupantų vokiečių apie tai neinformuodavo.
Johno de JONGE tekstą iš nyderlandų kalbos vertė Rita SCHRAMA
Spaudai parengė Asta ŠILAITYTĖ
(Bus daugiau)

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Naujienos iš interneto

traffix.lt
Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.