Ožio diena: išlydėję rudenį, šaukiamės žiemos…

Nuotrauka iš Pikelių mokyklos archyvo

Kalendorius liudija, kad lapkričio 12-oji – Ožio diena. Tai diena, kuri skirta pašaukti žiemai.
Pagal senąsias tradicijas, išvakarėse – per šv. Martyną – būdavo užbaigiama ganiava: baigiami lauko darbai, į tvartus suvaromi gyvuliai. Imama laukti žiemos – laiko, kai ilsisi ir žemė, ir žmonės…
Iki Ožio dienos būtina buvo atsiskaityti su visais darbininkais, kurie padėjo laukuose, pagelbėjo dorojant metų derlių: samdiniais, kerdžiumi, kaimo malūnininku, kalviu. Taip pat reikėjo atiduoti skolas, atpilti javų, sumokėti mokesčius.
Kita vertus, ši ritualinė šventė atėjo iš gilios senovės – Ožio diena būdavo įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams.
Per paskutinę rudens šventę būdavo atliekamos įvairios apeigos, parvarę gyvulius į tvartus, piemenys rinkdavosi ir užsiimdavo būrimu – bandė prognozuoti, ar greit ateis žiema, kada iškris sniegas. Burdavo iš gamtos atributikos ar reiškinių – medžių, žolių, paukščių skraidymo ir tupinėjimo, kirminų, vabalų ir kitų gyvių gyvenimo, iš bandos gyvulių elgesio.
Ši diena etnokultūros puoselėtojų minėta ir Mažeikių rajone.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top