Pagrindiniu Užgavėnių simboliu išlieka kaukės

Pievėniškės Sofijos Butkienės rankose – Velykų nakties budėtojų kaukės. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Nors tikroji Užgavėnių diena – antradienis, kai kurios rajono kaimų bendruomenės į šios šventės siautulį įsisuko jau savaitgalį.

Kaukė – pagrindinis atributas

Kai kuriuose rajono kaimuose Užgavėnės minėtos savaitgalį, o Tirkšliuose, Viekšniuose, Leckavoje, prie Mažeikių kultūros centro, Mažeikių viešosios bibliotekos kiemelyje persirengėlių siautulys vyks tikrąją šventės dieną.
Kasmet ši šventė minima likus 7 savaitėms iki Velykų. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar jos papročiai bei tradicijos persipynusios su krikščionybe.
Per Užgavėnes ne tik leidžiama, bet ir skatinama sočiau ir gausiau prisivalgyti. O jau kitą dieną prasideda gavėnia, kurios metu žmonės skatinami pasninkauti.
Nuo seno Užgavėnių – paskutinės žiemos šventės esmė buvo žiemą išlydėti kuo triukšmingiau ir linksmiau. Vienu svarbiausių atributų buvo ir išliko persirengėliai bei jų dėvimos kaukės.

Kuria įvairiomis technikomis

Mažeikių kultūros centro etnografė Jolanta Kaleckienė paklausta, ar dar daug Mažeikių rajone yra meistrų, tautodailininkų, gaminančių Užgavėnių kaukes, išvardijo jų nemažai.
Pasak pašnekovės, yra meistrų, jas drožiančių iš medžio. Yra ir mezgančių.
„Jeigu žmogus nemoka drožti iš medžio, jis iš kažko kito daro tą kaukę. Moterys moka megzti, nerti, tad ir pasitelkia šias technikas kaukėms. Kiti (dažniausiai vaikai) jų gamybai naudoja papjė mašė techniką“, – kalbėjo J. Kaleckienė.
Tautodailę išmanantys specialistai kaukes skirsto į funkcionalias ir į dekoratyvines. Pastarosios kuriamos, kaip sakoma, dėl grožio. O funkcionaliąsias pašnekovė kasmet pastebi „lakstančias“ Užgavėnių šventėse. Ir teigia galinti atpažinti, kurią kuris tautodailininkas sukūrė.

Pirmųjų neatsimena

Tautodailės parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ bei medžio drožėjų konkurse-parodoje Rokiškyje su savo kaukių kolekcijomis praėjusiais metais dalyvavo tirkšliškis tautodailininkas Antanas Viskantas.

Antanui Viskantui įdomu matyti, kai kaukės tarsi atgyje šventėse, kai jomis džiaugiamasi parodose. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Tautodailininkas jau neatsimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis išdrožė pirmąją kaukę.
„Savaime aišku, kad iš pat pradžių tos pirmosios kaukės nepavyko. Paskui jau sekėsi padaryti, ką būdavau numatęs“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovas.

Žvilgsnis kitomis akimis

Pasak A. Viskanto, jis kaukes drožia prieš artėjant kokiai nors parodai arba tada, kai užeina noras. Nėra taip, kad susizgribtų tai daryti vien artėjant Užgavėnėms.
Prieš pradėdamas drožti kaukę tautodailininkas bando ją nusibraižyti ant popieriaus. Vis tik vėliau  pats medis ima diktuoti savo sąlygas – nuo jo neretai priklauso, kokia ta kaukė bus.
Pašnekovui sunku laiku įvardyti, kiek trunka išdrožti vieną kaukę. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, net ir nuo nuotaikos. Arba nuo to, kaip medžiu slysta įrankiai. O šiaip vidutiniškai vienos kaukės gamyba trunka 2–3 dienas.
Tautodailininkas padarė Pievėnų velykžydžių budėjimų kareivių kaukių kopijas.
„Malonu ir įdomu pasižiūrėti, kaip tavo paties padarytos kaukės atgyja. Kai darai bet kokį darbą, iš pradžių jis, atrodo, atsibosta, imi matyti jo trūkumus. Paskui, po kurio laiko, į tuos darbus pažvelgi jau kitomis akimis“, – sakė tautodailininkas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video