Prieš šimtą metų Lietuva ruošėsi rinkti pirmąjį parlamentą

Steigiamojo Seimo rinkimai Telšių IV apygardoje Mažeikiuose. Girša Gurvičius, 1920.
Nuotrauka iš Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos muziejaus archyvo

Artėja Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metis. Prieš šimtą metų tuo laiku vyko intensyvus pasirengimas pirmiesiems demokratiniams rinkimams Lietuvoje.
„Santarvė“ pradeda rašinių ciklą, skirtą pirmajam Lietuvos parlamentui, išrinktam tiesioginiuose, demokratiniuose, visuotiniuose, lygiuose ir slaptuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo 90 proc. visų rinkimų teisę turėjusių šalies piliečių.
Rinkimai, kaip ir įprasta, prasideda nuo jiems skirto įstatymo ir rinkimų komisijų sudarymo. Tad pirmasis pažintinis rašinys „Piliečiams“ – apie šalies vyriausiąją rinkimų komisiją ir ruošimąsi rinkti Steigiamąjį Seimą.

VRK minėjo šimtmetį

Steigiamojo Seimo rinkimams buvo ruošiamasi pagal Seimo rinkimų įstatymą, kuris priimtas 1919 m rudenį., kai šalies politinė padėtis stabilizavosi ir buvo galima galvoti apie demokratiškus parlamento rinkimus.
Rengiantis rinkimams, 1919 m. birželio 16 d. buvo sudaryta komisija Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymo projektui parengti. Įstatymas buvo priimtas 1919 m. spalio 30 d.
1919 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta pirmoji institucija, atsakinga už Steigiamojo Seimo rinkimų organizavimą ir vykdymą, – Vyriausioji rinkimų komisija. Jos pirmininku paskirtas žinomas teisininkas Petras Leonas (1922–1933 m.), I ir II kabineto teisingumo ministras, vėliau – IV vyriausybės vidaus reikalų ministras. Komisijos nariais paskirti: teisėjas Vladas Mačys, kunigas, Vasario 16-osios akto signataras Kazimieras Šaulys, žydų atstovas teisininkas Levas Garfunkelis (išrinktas į I, II ir III Seimus pagal sionistų organizacijų sąrašą ,,Už tautos autonomiją“) ir lenkams artimas advokatas Aloyzas Bžozovskis.

Pirmasis Lietuvos Respublikos Ministrų Kabinetas. Iš kairės: Švietimo ministerijos valdytojas J. Yčas, teisingumo ministras ir būsimasis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas P. Leonas, Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras A. Voldemaras, finansų, prekybos ir pramonės ministras bei susisiekimo ministras M. Yčas, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras J. Tūbelis, vidaus reikalų ministras V. Stašinskas. Vilnius, 1918 m. Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Rinkimų komisijos

Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymo 8-asis straipsnis numatė, kad rinkimams į Steigiamąjį Seimą rengti ir tvarkyti yra daromos šios komisijos: Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų komisijos ir apylinkių komisijos.
9-asis straipsnis reglamentavo Vyriausiosios rinkimų komisijos vidaus struktūrą: komisija sudaroma iš pirmininko ir keturių narių, teikiamų Ministrų Kabineto ir skiriamų Valstybės Prezidento. Įstatymo 11-asis straipsnis nustatė Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas: jos žiniai priklauso prižiūrėti visą tvarką ir elgseną, leisti instrukcijas ir paaiškinimus, skirti apygardų komisijų pirmininkus, svarstyti ant apygardų komisijų nutarimų paduotus skundus, nustatyti visų į Steigiamąjį Seimą išrinktų atstovų sąrašą ir paskelbti visų žiniai, turėti savo žinioje Vyriausybės skiriamas rinkimams vykdyti lėšas ir nustatyti kiekvienai rinkimų apygardai rinkimų atstovų skaičių.
Įstatymas nustatė, kad apygardų rinkimų komisijos pirmininku skiriamas vienas vietos taikos teisėjų arba apygardos teismo narių; o jos nariai renkami yra apskričių tarybų po du iš kiekvienos apskrities.
Iš esmės toks reglamentavimas išliko ir 1922 m. liepos 19 d. Seimo rinkimų įstatyme.

Algos pagrindinės komisijos nariams

Algų nustatymo centrinių ir vietos įstaigų valdininkams įstatymas numatė atlygį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui ir jos nariams. Pagal šį įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui buvo skiriama 3 tūkst. auksinių algos per mėnesį, o jos nariams atlyginama po 75 auksinius už dalyvavimą kiekviename Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje.
Palyginti su kitų tuometinių valstybės tarnautojų algomis, numatyta suma buvusi veikiau simbolinė, kompensuojanti galimus finansinius praradimus, vykdant savo pareigas Vyriausioje rinkimų komisijoje. Pavyzdžiui, Algų nustatymo centrinių ir vietos įstaigų valdininkams įstatymas numatė, kad Ministrui Pirmininkui skiriama 6 tūkst., o ministrui – 4,5 tūkst. auksinių.

Vyko šešiose apygardose iš dešimties

Rinkimų įstatymas į Lietuvos valstybės teritoriją buvo įtraukęs ir lenkų okupuotą Vilniaus kraštą, ir Klaipėdos kraštą, nuo Vokietijos atskirtą Versalio sutartimi, tačiau dar neperleistą Lietuvai.
Nepaisant to, kad 11-ai Vyriausiosios rinkimų komisijos numatytų rinkimų apygardų, jungusių po 3–4 apskritis ir apėmusių etnografinę Lietuvos teritoriją, buvo skirtos 229 Steigiamojo Seimo vietos, tačiau realiai tuometinėje laisvojoje Lietuvoje rinkimai tegalėjo vykti tik šešiose rinkimų apygardose ir galėjo būti renkama 112 atstovų.
VII–X apygardos buvo sudarytos pagrindinei buvusios Vilniaus gubernijos daliai, tuo metu buvusiai lenkų rankose, ir Klaipėdos kraštui, kuris tuo metu dar neįėjo į Lietuvos sudėtį.
Parengė Asta ŠILAITYTĖ

One Reply to “Prieš šimtą metų Lietuva ruošėsi rinkti pirmąjį parlamentą”

  1. SUSIRGIMŲ SKAIČIUS IŠAUGO IKI 167! IR DAR VIENA MIRTIS, daugiau skaitykite http://www.covirus.lt – Visos aktualijos apie koronavirusą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*