Pristatyta knyga, kurios galėjo ir nebūti(0)

 

Knygas įsigijusiems mažeikiškiams komisaras parašė palinkėjimų ir paliko autografą. Autorės nuotr.

Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos generalinio komisaro Petro Liuberto knygos pristatymas.
„Tamsios aukštumos: LTSR milicija 1940–1987 metais“ – taip pavadintos knygos autorius sakė, kad, rinkdamas jai informaciją, apie sovietinę vidaus reikalų sistemą sužinojo daug naujų, iki tol negirdėtų faktų.
Autorius mažeikiškiams sakė galintis lažintis, kad kiekvienas knygą perskaitęs žmogus sužinos jį nustebinsiančių dalykų.

Sistemą pažino iš vidaus

Susitikimas su pirmuoju nepriklausomos Lietuvos generaliniu komisaru įvyko Lietuvos policijos veteranų asociacijos Mažeikių filialo pirmininkės Danutės Mockienės iniciatyva.
Po Vilniuje vykusio Lietuvos policijos veteranų asociacijos ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo mažeikiškė su P. Liubertu susitarė, kad jis atvažiuos į Mažeikius pristatyti savo parašytos knygos.
P. Liubertas gimė 1952 metais ir vidaus reikalų sistemoje 1974–1987 metais eidamas įvairias pareigas dirbo operatyvinį ir vadovaujamą darbą. 1987 metais jis buvo paskirtas Kauno miesto vidaus reikalų (milicijos) valdybos viršininku, o nuo 1989 metų ėjo Lietuvos vidaus reikalų ministro pavaduotojo, pirmojo pavaduotojo pareigas.
Nuo 1991 iki 1994 metų knygos autorius buvo Lietuvos policijos generaliniu komisaru, dirbo Vidaus reikalų ministerijos sekretoriumi, o 1991 metų rugpjūtį–spalį laikinai ėjo vidaus reikalų ministro pareigas.

Buvo raginimų nerašyti

Mažeikiuose knygą pristatęs P. Liubertas pasakojo: daug metų eidamas įvairias pareigas vidaus reikalų sistemą pažinojo gerai. Tačiau iš įvairių archyvuose saugomų dokumentų, iš sistemoje dirbusių kolegų milicininkų sužinojo daug naujų dalykų apie sovietinės teisėsaugos struktūras, tuometinę vidaus reikalų sistemą.
Pasak knygos autoriaus, dar prieš pradedant rašyti knygą apie milicijos veiklą ir ją rašant, ne kartą lydėjo klausimas: ar reikia ir ar verta to imtis.
Autorius ir iš aplinkos išgirsdavo raginimų nedrumsti vandens. Neva, policija dabar turi aukštus reitingus, o praeities niekas nežino, niekam ji neįdomi, todėl kam visa tai, kas buvo, kelti į paviršių.
„Man sakė, kad labai ne laiku „prikeliu“ tą praeitį. Juk dabar ministras pirmininkas yra iš mūsų, pareigūnų, būrio, tad gal šia savo knyga sugadinsiu žmogui reitingą“, – kalbėjo P. Liubertas.

Apie miliciją nutylima

Ir vis tik buvęs generalinis komisaras nusprendė rašyti knygą apie visomis prasmėmis Lietuvai ir jos gyventojams sunkų, tamsų laikotarpį – 1940–1987 metus.
Pernai Lietuvos policijai buvo šimtas metų. Policijos šimtmečio istorija buvo apžvelgta knygoje „Lietuvos policijai 100: praeitis, dabartis, ateitis“.
P. Liubertas pastebėjo, kad toje knygoje tarsi apeitas, nutylėtas liko tas faktas, kad penkiasdešimt metų Lietuvoje veikė ne policija, o milicija. Ir milicininkai tą pusę amžiaus tyrė nusikaltimus, palaikė tvarką, padėjo žmonėms.
Pasak svečio, šiandieninių istorikų knygose konstatuojama: milicija buvo „represinis aparatas“, o į tuos penkiasdešimt milicijos veiklos metų per daug nesigilinama. Sovietmečio milicijos laikotarpį iš atminties neretai nori išbraukti ir tuo metu vidaus reikalų sistemoje tarnavę pareigūnai.
„Tai pradėjau galvoti, kad reikia kažkaip priminti, kalbėti apie milicijos veiklą. Taip gimė knyga“, – pasakojo beveik 900 puslapių leidinio autorius.

Knyga – lyg atsiprašymas

P. Liuberto knygos pristatymo dalyviai iš autoriaus sužinojo, kad rašydamas knygą jis daugiausia rėmėsi įvairiuose archyvuose saugomais dokumentais. Knygoje yra ir jo buvusių kolegų milicininkų, ir šiek tiek jo paties prisiminimų, pastebėjimų, įspūdžių.
„Dirbti į miliciją atėjau niekieno neverčiamas, sava valia. Galvojau, kad negaliu išeiti neatlikęs profesinės pareigos – prisiimti atsakomybę ir paviešinti to, kas buvo.
Taip, milicininkų bendruomenė prisidėjo prie negerų dalykų, mes žmonėms padarėme daug skriaudos. Tą reikia prisiminti, apie tai reikia kalbėti. Ir mano knyga yra savotiškas atsiprašymas“, – sakė P. Liubertas.
Pasak jo, ultrapatriotai dabar nebeturės ko prikišti buvusiems milicininkams už tai, kad jie neva daug ką nuo visuomenės slepia, nutyli.

Atidavė lengva ranka

P. Liubertas mažeikiškiams noriai pasakojo, kokią informaciją apie sovietinę vidaus reikalų sistemą jam pavyko rasti archyvuose.
Jis priminė, kad jau 1939 metais Lietuvoje greitai ir paprastai ėmė šeimininkauti sovietų kariuomenė. Svetimos kariuomenės buvimas čia reiškė provokacijas, įrodinėjant, kad šie kariai Lietuvoje yra skriaudžiami, o taip pat – reikalavimus pakeisti Lietuvos vyriausybę, teismui „atiduoti“ tuometinį Vidaus reikalų ministrą ir jo pavaduotoją, įsileisti neribotą skaičių kariuomenės.
„Svarstant tą SSRS notą, Lietuvos vyriausybė lengva ranka paaukojo dorus vyrus, atleidusi juos iš pareigų, atiduodama sovietams. Nes to reikėjo dėl politinių interesų“, – nuomonę išsakė knygos autorius.
Nelengva dalia, įkūrus miliciją, teko ir buvusiems policininkams. Jie buvo įtraukti į specialią įskaitą. Prasidėjo trėmimai ir pačiu pirmuoju etapu į Sibirą buvo ištremti 500 tarpukario Lietuvos policininkų.

 

Knygos pristatyme dalyvavo gausus būrys mažeikiškių policijos veteranų. Autorės nuotr.

Sovietai savo tvarką įvedė greitai

P. Liubertas kalbėjo ir apie tai, kaip greitai 1940 metų birželį klostėsi įvykiai tuomet dar laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje.
Birželio 17-ąją vos per dvi dienas buvo suformuota nauja vyriausybė. Birželio 30 d. išleistas įsakymas policijos sudėtyje steigti miliciją. Ir nepraėjus nė dviem savaitėms, įsakymas buvo pradėtas vykdyti, o galutinai įvykdytas per pusantro mėnesio.
„Žmonės į pareigas buvo skiriami ne vadovaujantis kokiais nors profesiniais sumetimais, o dėl ideologinio tapatumo. Ir tokių atvejų buvo daugybė.
Pavyzdžiui, Telšių ligonių kasų direktorius, pagal profesiją dainavimo mokytojas, buvo paskirtas milicijos valdybos viršininku“, – pavyzdį pateikė knygos autorius.
Palyginimui: kai 1990 metais priėmus Policijos įstatymą iš milicijos sistemos buvo grįžtama į policijos, tikrasis perėjimas įvyko 1991 metų rugsėjo 1 d.
Kitaip tariant, atstatyti tai, kas sugriauta, užtruko kur kas ilgiau – dešimt mėnesių.

Prie žydų šaudymo neprisidėjo

Buvęs pirmasis nepriklausomos Lietuvos generalinis komisaras P. Liubertas sakė galintis atremti vis dar nuskambančius kaltinimus, kad Lietuvos policija prisidėjo prie žydų naikinimo.
„Kiek teko kapstytis po archyvus, neradau nė vieno dokumento, patvirtinančio tą praeities naštą, kad policija neva prisidėjo prie žydų šaudymo. Buvo pagalbinė policija – vadinamieji baltaraiščiai, kurie lyg ir prisidėjo prie žydų surinkimo, saugojimo“, – sakė svečias.
Kalbėdamas apie ano meto vidaus reikalų sistemą P. Liubertas prisiminė, kad atėjus 1987 metams daug kas ja suabejojo. Maskvoje vykusiame milicijos ir visos sistemos rezultatų aptarime buvo akcentuojama: saugokite milicininkų protus, kad jie nepradėtų abejoti valdžia ir jos politika.
„Bet tie protai jau buvo „pažeisti“, pareigūnai jau abejojo to, kas tuomet vyko, teisingumu. Netrukus prasidėjo Lietuvos Sąjūdis. Sulaukėme 1990-ųjų ir, kaip rašė Vytautas Landsbergis, ta milicijos dalis, kuri apsisprendė tarnauti tikrai savo valstybei, buvo pagrindas Lietuvos policijai susikurti. Ir 97 procentai visų mūsų, buvusių milicininkų, perėjome į policiją“, – mažeikiškiams sakė P. Liubertas.

Ryšys su praeitimi nutrūkęs

Knygos pristatymo dalyviai, tarp kurių daugiausiai buvo policijos veteranų, jos autoriui pateikė nemažai klausimų. Jie domėjosi, ar dabartinių policijos komisariatų pareigūnai domisi šia knyga ir Lietuvos policijos istorija. Pasak veteranų, bendraujant su dabartiniais jaunais pareigūnais, atrodo, kad jie tos istorijos nežino.
„Dabar nebėra tokios institucijos – policijos mokyklos. Mykolo Romerio universitete ruošia ne policininkus, studentus ruošia būti vadovais. Gal dėl policijos mokyklos nebuvimo ir nebėra to ryšio tarp praeities ir dabarties“, – samprotavo P. Liubertas.
Vis tik knygos autorius patikino, kad kai kurių komisariatų atstovai knygą įsigijo, kvietė jį atvykti pristatyti savo leidinio, pasidalyti su žmonėmis tuo, ką sužinojo jį rengdamas.
Ateityje rašyti naujos knygos pareigūnas neplanuoja.

Įteikė pažymėjimus

Viešojoje bibliotekoje vykusio renginio metu buvo pasveikinti gegužę jubiliejus minintys Lietuvos policijos veteranų asociacijos Mažeikių filialo nariai: Jonas Paplauskas ir Juozas Rudgalvis.
P. Liubertas naujiems asociacijos Mažeikių filialo nariams Antanui Šidlauskui bei Ričardui Norvaišai įteikė narystę liudijančius pažymėjimus. Pratęsti pažymėjimai buvo įteikti ir Vaciui Petrauskui bei Česlovui Čyžui.
Renginio dalyviai galėjo įsigyti P. Liuberto knygą. Autorius mielai bendravo su mažeikiškiais.

Loreta BUTKUTĖ

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Naujienos iš interneto

traffix.lt
Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.