„Santarvės“ herojai po 25 metų: viena plaukikė tapo trenere, kita – pasuko į verslą

Treneriai Jurijus Stekolnikovas ir Lina Beresnevičienė šiuo metu ruošia jaunuosius mažeikiškius plaukimo batalijoms. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Prieš ketvirtį amžiaus dvi mažeikiškės plaukikės Lietuvos plaukimo taurės varžybose iškovojo net penkis medalius trumpajame baseine. Tais metais „Santarvės“ laikraštyje publikuotoje nuotraukoje įamžintų medalius laimėjusių trenerio ir auklėtinių keliai ir išsiskyrė, ir susikirto – viena plaukikė šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, o kita – dirba kartu su treneriu ir ugdo mažeikiškius jaunuosius plaukikus.

Susižėrė apdovanojimus

Laikraščio publikacija skelbė: į 1994 metais Anykščiuose vykusias Lietuvos plaukimo taurės varžybas trumpajame baseine susirinko apie 120 geriausiųjų šalies plaukikų.
Puikiai šiose varžybose pasirodė Mažeikių sporto mokyklos plaukimo trenerio Jurijaus Stekolnikovo auklėtinės – Rita Rapalaitė iškovojo pirmąją vietą 100 metrų plaukime krūtine, o Lina Virkutytė (šiuo metu Beresnevičienė) nugalėjo 400 metrų distancijoje laisvu stiliumi bei iškovojo net tris antrąsias vietas 50, 100 ir 200 metrų distancijose.
„Kas lėmė tokius aukštus merginų pasiekimus? Tai ta formulė, kuri nesikeičia nuo to laiko, kai pradėtos sporto varžybos, – talentas ir darbas. Tačiau abi mano auklėtinės buvo skirtingos: Rita turėjo daugiau talento, tačiau kartais patinginiaudavo, o štai Lina talento turėjo mažiau, bet darbštumo treniruotėse jai buvo galima tik pavydėti“, – pasakojo treneris.
Lina plaukimą lankė nuo antros klasės ir prieš vidurinės mokyklos baigimą buvo jau puikios sportinės formos, visi startai buvo sėkmingi, todėl ir pavyko iškovoti aukštus rezultatus. Laimėjimus lėmė ir dar dvi priežastys – tada baseinas veikė ištisus metus, treniruotės vyko be pertraukų, o antra, jie tuo metu buvo plaukimo fanatikai.

Atidarymas sukėlė ažiotažą

Mažeikių sporto mokyklos baseinas atsidarė 1986 metais ir, pasak J. Stekolnikovo, tai sukėlė didžiulį ažiotažą – plaukimas buvo naujas užsiėmimas, visi puolė stačia galva, sunku buvo sutalpinti visus norinčiuosius. Tik po kurio laiko padėtis stabilizavosi.
„Nežinau, gal tai tada buvo mados reikalas, visi staiga užsimanė plaukimo. Mano atėjimo priežastis buvo paprasta – mama nemokėjo plaukti, norėjo, kad aš išmokčiau, taip antrokė ir pravėriau baseino duris. Pabandžiau, patiko ir tai tapo gyvenimo būdu. Matydamas, kaip aš „sergu“ plaukimu, treneris pasakė „Lina, aš tau pasaugosiu spintelę“. Aš Kauno kūno kultūros akademijoje studijavau plaukimą, vėliau grįžau į Mažeikius ir ta spintelė man liko pasaugota, dirbu plaukimo trenere“, – prisiminė L. Beresnevičienė.

Prieš ketvirtį amžiaus darytoje nuotraukoje – (iš kairės) Rita Rapalaitė, treneris Jurijus Stekolnikovas ir Lina Virkutytė aptaria plaukimo rezultatus. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Abu treneriai teigia, kad šiuo metu tokio užsidegimo dėl plaukimo vaikų akyse nėra – juos vilioja telefonai, kompiuteriai, įvairios pramogos. Ir tai ne vien Mažeikių, bet ir visos Lietuvos problema. Be to, jie dar turi didžiulį kitų sporto šakų ar kitokių krypčių būrelių pasirinkimą. Anot plaukimo specialistų, kita bėda yra ta, jog vaikai nori rezultato „čia ir dabar“.
„Iš karto to nebūna, reikalingas įdirbis. Juk aš ir pati atsimenu, kad iš pirmųjų varžybų Salduje grįžome su ašaromis akyse, nes nieko nelaimėjome. Tik užsispyrimas ir darbas lėmė vėlesnius pasiekimus“, – samprotavo trenerė.

Konkuruoti su didmiesčiais sunku

Plaukimo „bumas“, kaip įvardijo J. Stekolnikovas, buvo 2012 metais, kai žibėjo Rūta Meilutytė –tada norinčiųjų lankyti baseiną gerokai padaugėjo. Dabar, atėjus Dano Rapšio medalių erai, vėl pastebimas baseinų pilnėjimo metas.
„Tikrai ateina tokie vaikai, kurie yra gerai fiziškai plaukimui sudėti ir gerai „slenka“ per vandenį. Tačiau kol kas nepavyksta išugdyti aukšto meistriškumo sportininkų, dažniausiai pasigendu to pirmiesiems auklėtiniams būdingo noro sunkiai dirbti“, – lygino treneris.
Mažeikių baseinas šiuo metu dirba maksimaliai 8 mėnesius per metus, o štai Vilniaus ar Kauno – vienuolika mėnesių, todėl sportininkams sunku konkuruoti su didžiųjų miestų atstovais. Tokių sportininkų, kuriuos jau dabar būtų galima siųsti į Lietuvos čempionatus ir tikėtis rezultatų, šiuo metu nėra.
Anot L. Beresnevičienės, dabar vyksta regionų pirmenybės, kuriose didžiųjų miestų atstovai nedalyvauja. Ten pasirodo tie patys perspektyviausieji, kurių Mažeikiuose tikrai yra. Svarbu ir tai, kad vaikas pasirinktų sau tinkamą ir labiausiai priimtiną distanciją. Pati trenerė visada mėgo ilgąsias – 400, 800 ir 200 metrų – distancijas, nes trumpesnėse „neišsijudindavo“.

Svarbu – saugumo jausmas

Kalbėdami apie plaukimo naudą, treneriai pirmiausia pažymėjo tai, kad mokėjimas plaukti yra vienas iš pagrindinių gyvybinių įgūdžių, kurio neužmirši visą gyvenimą ir prie vandens jausiesi komfortiškai.
„Apie naudą sveikatai taip pat galima kalbėti ilgai: kitose sporto šakose lavinama labiau kuri nors viena raumenų grupė, o štai jeigu žmogus plaukia, tai vystosi visi raumenys, sustiprėja širdis, išsiugdo kvėpavimas. Be to, plaukimas, kaip ir kiekviena kita sporto šaka, užgrūdina morališkai, išugdo tvirtą sportinį charakterį, kuris padeda kasdieniniame gyvenime“, – sakė L. Beresnevičienė.
O štai Ritos Rapalaitės tolesnis gyvenimas, anot trenerių, pasuko kita linkme – su vyru Jungtinėse Amerikos Valstijose turi savo įmonę, su plaukimu sieja tai, kad augina dukrelę, kurią veda į baseiną, bet nuo sporto nenutolo – laisvalaikiu žaidžia lauko tenisą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*