Savanoris iš Mažeikių apdovanotas Garbės ženklu

Už nepriekaištingą ir ilgametę tarnybą seržantas Gražvydas Nausėda pagerbtas garbės savanorio ženklu ir vardu. Tomo KRYŽEVIČIAUS

„Nors neskaičiuoju, kiek per dvidešimt trejus tarnybos metus esu skatintas medaliais ir padėkomis, tačiau šis ženklas – garbingiausias“, – sakė Garbės savanorio ženklu apdovanotas KASP prisikėlimo apygardos 6 rinktinės Mažeikių 603 pėstininkų kuopos skyrininkas Gražvydas Nausėda.

Pagerbtas pirmasis

Šiais metais Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos pajėgos šventė 29-ąsias metines, ir jau tiek pat metų yra įsteigtas Garbės savanorio vardas, kuriuo kariai savanoriai pagerbiami už pavyzdingą tarnystę, plėtojant ir stiprinant pajėgas. Suteikiant šį vardą, karys savanoris apdovanojamas Garbės savanorio ženklu. Vieni iš pirmųjų šiuo ženklu buvo apdovanoti Vytautas Landsbergis, kunigas Robertas Grigas, buvęs Seimo narys Algirdas Patackas, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir kiti.
Įteikdamas G. Nausėdai Garbės savanorio ženklą, Mažeikių 603 pėstininkų kuopos vadas Sigitas Adomauskas pažymėjo, kad tai pirmasis toks įvertinimas tarp kuopos kariškių, o Lietuvoje – 52-as.
„Įdomu tai, kad tais, tolimais 1996 metais, kai Gražvydas atėjo į kuopą, joje tarnavau ir aš. Per tiek metų keitėsi tiek kuopos sudėtis, tiek mano tarnybos vietos, tačiau labai džiugu, kad visos kuopos akivaizdoje galiu įteikti apdovanojimą tam kariui, kurį pažįstu nuo pirmos jo tarnybos dienos“, – sakė S. Adomauskas.

Nesikeičia kolektyvinis darbas

Ilgiausiai mažeikiškių savanorių gretose tarnaujantis Gražvydas buvo ne vienintelis Nausėda, atlikęs pareigą Tėvynei Mažeikių savanorių kuopoje, tarnavo ir jo broliai: Alfredas – penkiolika metų, Vytautas – ketverius, Gediminas – vienus.
„Ką galiu prisiminti iš tiek metų tarnybos? Galiu pasakyti, kad yra įdomu – čia tiek sužinai įvairiausių karinių žinių, kad tik spėk suktis. Teko būti įvairių karinių specialybių kursuose. Po jų sukaupi patirties: pavyzdžiui, medicinos kursuose įgyji supratimo apie pirmąją pagalbą, skyrininkų kursuose prapleti vadovavimo nedideliam kolektyvui žinias, o kur dar šaulių bei susipažinimo su kita ginkluote kursai…“ – kalbėjo statybose darbų vykdytoju šiuo metu dirbantis seržantas.
Per tiek metų daug kas keitėsi, tobulėjo ginkluotė, tačiau nesikeičia pagrindiniai tikslai ir principai: kolektyvinis darbas, pagalba vienas kitam, bendras tikslas – tarnauti Tėvynei, mokytis ją ginti nuo išorės priešų.

G. Nausėdai (kairėje) su tarnybos draugais ne kartą teko dalyvauti ir stambiose pratybose, ir kelių dienų žygiuose. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pavyksta suderinti

Kalbėdamas apie tarnybos pradžią, G. Nausėda pažymi: jį tarnyba patraukė tuo, kad buvo galima pačiam išbandyti, kas tai yra karyba. Dėl šios priežasties trys dvidešimtmečiai draugai ir pravėrė Stoties gatvėje tuo metu įsikūrusios savanorių kuopos būstinės duris. Iš jų dabar tarnauja tik vienintelis Gražvydas.
„Iš pradžių buvo ir sunku, ir smagu – tai ir fiziniai krūviai, ir žygiai, ir pratybos miškuose po kelias dienas… Tačiau sunkumai yra įveikiami, o neišdildomi lieka prisiminimai apie kartu patirtus nuotykius, potyrius, bendražygius. Svarbu yra tai, kad viską gali priderinti prie civilio darbo, kad kariškio įgūdžių gali įgyti jo nenutraukdamas, – juk pratybos ir užsiėmimai vyksta savaitgaliais“, – sakė Garbės savanoris.
Didelės kario savanorio patirties turintis mažeikiškis teigia, kad į kursus tikriausiai nebevažiuos, jaunesni kariai turėtų juose kelti savo kvalifikaciją, tačiau ir apleisti tarnybos neketina – ši tarnyba G. Nausėdą vis dar traukia, be jos neįsivaizduojamas laisvalaikis.
Karantino metu mažeikiškiai kariai savanoriai padeda pasieniečiams budėti pasienio poste, nors Gražvydui ir civiliniame darbe „karštos“ dienos, tačiau, kaip pats pripažino, tikrai ištaikys kokią naktį pabudėti kartu su tarnybos draugais.

Priekaištų nesulaukia

Kalbėdamas apie ateitį, garbės savanoris pripažino, kad kažkada reikės baigti tarnybą, tačiau artimiausiu metu to daryti neketina.
„Nors su žmona Sonata auginame dvi dukras ir sūnų, iš šeimos dėl tarnybos dar negirdėjau nė vieno blogo žodžio. Manau, kad tai paaiškinti paprasta: su žmona susipažinome tarnyboje, ji pati dvejus metus buvo karė savanorė, supranta tokį mano laisvalaikio praleidimo būdą“, – sakė G. Nausėda.
Dėl to, ar reikalinga šiuo metu mūsų šaliai tiek kariuomenė, tiek savanoriai, tiek šauliai, Garbės savanorio ženklu apdovanotas vyras net nedvejoja, jis teigia: „Jeigu patys nemokėsime apsiginti, tai niekas kitas mūsų neapgins. Tam turi būti paruošti ne tik tikrąją karinę tarnybą atliekantys kariai, bent pradinių karybos žinių įgyti privalo visi gyventojai – nuo jauno iki seno.“

Tarnauja tūkstančiai

Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.
Jos oficialiai įkurtos 1991 m. sausio 17 dieną, nuo 2003 metų KASP įeina į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį.
Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja apie 5 tūkst. karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą.

One Reply to “Savanoris iš Mažeikių apdovanotas Garbės ženklu”

  1. SUSIRGIMŲ SKAIČIUS IŠAUGO IKI 167! IR DAR VIENA MIRTIS, daugiau skaitykite http://www.covirus.lt – Visos aktualijos apie koronavirusą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video