Senųjų piliakalnių papėdėje prisiminta geležinė Daubarių istorija

Amatininkų miestelis įsikūrė tarp piliakalnių. Autorės nuotr.

Šeštadienį antrąkart Mažeikių krašte vyko gyvosios istorijos diena.
Baltų gentis ir senuosius amatus pristačiusių istorinės rekonstrukcijos klubų narių kaimelis įsikūrė Daubarių piliakalnių papėdėje.

Buvo rasta krosnių liekanų

Mažeikių rajone puoselėjama tradicija rudenį šalia vieno ar kito mūsų rajono piliakalnio surengti gyvosios istorijos dieną. Praėjusį rudenį tokia diena vyko prie Gyvolių piliakalnio. Šiemet šventės dalyviai šurmuliavo Daubarių piliakalnių papėdėje.
Gyvosios istorijos dieną suvieniję jėgas organizuoja kalvis Martynas Stankus drauge su šeima ir bičiuliais bei Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius.
Šventės tema buvo „Geležinė Daubarių istorija“. Ji pasirinkta neatsitiktinai. 1976–1978 metais archeologas Vytautas Daugutis, tyrinėdamas Daubarių piliakalnį bei gyvenvietę, aptiko dviejų geležies lydymo krosnių pėdsakus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Daubariai kadaise buvo vietinės reikšmės metalurgijos centras.
Būtent dėl to gyvosios istorijos dienos organizatoriai šį renginį nutarė susieti su kalvyste ir dedikavo protėviams atminti.

Šventės metu buvo vykdomas geležies išgavimo iš geležies rūdos eksperimentas. Autorės nuotr.

Ruošėsi iš anksto

Dar praėjusios savaitės pradžioje humanitarinių mokslų daktaro Gvido Slah vadovaujama istorinės rekonstrukcijos entuziastų komanda šalia Daubarių piliakalnių ėmė ruoštis unikaliam geležies išgavimo iš geležies rūdos eksperimentui.
Šeštadienio popietę į šventę atvykusius žmones pasitiko ugniakuras su moline forma bei pakaitomis dumples pučiantys vyrai.
„Čia nuo antradienio vyko pasiruošimo darbai. Ketvirtadienį jau buvo uždegta ugnis ir degimas vyksta jau daugiau nei dvi paras. Eksperimentui atlikti naudojamos senovinės technologijos bei medžiagos. Sudaužius molinę formą geležies lydinys tampa įanglintu. Kitaip tariant, tampa tinkamu naudoti“, – eksperimentą komentavo iš Skuodo kilęs istorija besidomintis Henrikas Ramonas.

Gyvosios istorijos dienos sumanytojas ir vienas iš organizatorių – kalvis Martynas Stankus. Autorės nuotr.

Šventę dedikavo archeologams

Vienas iš renginio organizatorių kalvis M. Stankus gyvosios istorijos dieną „Geležinė Daubarių istorija“ dedikavo archeologams. Be šiai profesijai atsidavusių žmonių apie žmonijos praeitį žinotume labai mažai.
Už renginio organizavimą, už tai, kad į renginį subūrė gausų bičiulių būrį, už Mažeikių krašto archeologinio paveldo ir kalvystės amato puoselėjimą Martynui ir Inesai Stankams įteikta padėka.
Gyvosios istorijos dienoje dalyvavo senovinių amatų puoselėtojai – kalviai, odininkė, tošininkai, keramikai, medžio meistrai.

Senoviškų patiekalų degustacija

Klaipėdietė Edita Nurmi drauge su pagalbininkais renginio svečius vaišino vikingų epochos patiekalais – senoviniu būdu rūkyta lašiša, kuri buvo patiekiama ant duonelių iš avižinių miltų ir gardinama pasirinktinai varškės užtepu arba kanapiniu sviestu. Mažieji šventės dalyviai buvo džiuginami bandelėmis su džiovintų slyvų, medaus ir aguonų įdaru.
Smalsiausi renginio svečiai galėjo šeimininkių paklausinėti šių patiekalų receptų, kad paskui galėtų pabandyti juos pasigaminti ir namie.
Ir vaikų, ir suaugusiųjų dėmesio sulaukė vikingų laikų lauko bei stalo žaidimai.

Vikingų laikų patiekalus ragavo ir vaikai, ir suaugusieji. Autorės nuotr.

Pramogų įvairovė

Gyvosios istorijos dienoje dalyvavo keli istorinės rekonstrukcijos klubai iš Lietuvos bei Latvijos.
Aštuonerius metus veikiančio latvių klubo „Kroma kolna bruoliste“ (lietuviškai – „Titnago kalno broliai“) nariai pristatė latgalių genties moterų bei vyrų aprangą, ginkluotę.
Svečiai iš Joniškio, iš istorinės Žiemgalos, pristatė vieną atkurtą Žiemgalos kario kostiumą.
„Jau kurį laiką sekame protėvių paliktais pėdsakais ir, kiek leidžia galimybės, bandome žiemgalius reprezentuoti šiandieninėje kultūroje“, – sakė vienas iš svečių.
Apie savo turimą atkurtą kuršių kario aprangą bei ginkluotę susirinkusiesiems nemažai papasakojo mažeikiškis klubo „Pilsots“ narys Arūnas Murauskis.
Ir mažų, ir suaugusių dalyvių dėmesio sulaukė viduramžių juokdario pasirodymas.
Šventėje koncertavo folkloro ansambliai „Kupolė“, „Alksna“ bei vyrų folkloro kolektyvas „Ugniavijas“. Renginį vainikavo menininko Dariaus Viliaus iš šiaudų nupinto baltiško simbolio sudeginimas.

Loreta BUTKUTĖ

One Reply to “Senųjų piliakalnių papėdėje prisiminta geležinė Daubarių istorija”

  1. Ačiū organizatoriams parašė:

    Labai įkvepia tokios baltiškos šventės. TAi kažkas natūralaus, autentiško, nuoširdaus ir gero.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top