- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Šerkšnėnų padangėje – Karaliaus Mindaugo bataliono husarai

Po šuolio – bendra nuotrauka. Karinių oro pajėgų kapelionas Virginijus Veilentas – penktas iš dešinės. Nuotrauka iš Mažeikių aeroklubo archyvo

Mažeikių Julijono Kumpikevičiaus aerodromas Valstybės dieną sulaukė išskirtinių svečių – norą iššokti parašiutu pareiškė būrys statutinių kariškių iš Panevėžyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo husarų bataliono.
Kariškių teigimu, Mažeikiai gali tik didžiuotis, turėdami tokį aerodromą, aeroklubą ir savo darbui pasiaukojusius instruktorius.

Kariškiai nustebino disciplina

Husarų batalionas neturi galimybių išbandyti padangę – nėra parašiutų, lėktuvų ir kitos technikos, be to, kariai ir neprivalo atlikti šuolių parašiutu. Tad kariškiai susiorganizavo, atvyko į Mažeikius ir iššoko… Pirmą kartą šuolį parašiutu atliko 14 žmonių, tarp jų buvo dvi moterys.
„Prieš šuolius atlieku instruktažus ir reikia pasakyti, kad tokius klausytojus sutikau pirmą kartą – tai fiziškai puikiai treniruoti, imlūs žmonės. Jie daro viską, ką paaiškini, stengiasi nepraleisti nė vienos smulkmenos. Tikriausiai taip ir yra kariuomenėje – ten nesuprantančių ir nesusigaudančių karių niekas nelaiko“, – pasakojo Mažeikių aeroklubo instruktorius Rimantas Morkūnas.
Pagyrimų aeroklubui negailėjo ir šuolių grupę suorganizavęs Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas Virginijus Veilentas: „Jūs Mažeikiuose turite tokį lobį, tokius savo darbą mylinčius instruktorius, kad jų profesionalumu liko sužavėti šuolius atlikę kariškiai.“
Kapelionas pasakojo: husarų batalione nėra numatyta rengti karius šuoliams parašiutu, tačiau vyrai nusprendė išbandyti save. O ir proga buvo neeilinė: Lietuvos šimtmetis, Mindaugo karūnavimo diena, batalionas ir pavadintas jo garbei.
„Džiugu, kad Mažeikių aerodromas gražiai atsiliepė į mūsų iniciatyvą, puikiai parengė ir suteikė neužmirštamų akimirkų“, – kalbėjo V. Veilentas.

Pojūčių – begalė

Kartu su kariškiai į orą pakilęs V. Veilentas – ne naujokas oreivystėje: kapelionas yra patyręs pilotas, turi licenciją pilotuoti net devynių tipų lėktuvus ir pats yra atlikęs šuolių parašiutu.
„Šuolis parašiutu žmogui suteikia pasitikėjimo savo jėgomis, žmogus išbando save ekstremalioje situacijoje. Pripažinkime, juk pasiryžti žengti pro lėktuvo duris, kai jis pakilęs į didelį aukštį, nors už nugaros ir kabo parašiutas, tikrai nėra paprasta. Šie šuoliai kariškiams suteikė ir pasitikėjimo savimi, ir pasididžiavimo“, – sakė „Santarvės“ pašnekovas.

 Šuolį parašiutu pasiryžo išbandyti keturiolika kariškių. Nuotrauka iš Mažeikių aeroklubo archyvo

Svečiui pritarė R. Morkūnas: „Šuolis parašiutu – tai nepamirštamas žmogaus gyvenime įvykis, kuris visai kitomis spalvomis nušviečia jo būtį.
Žmogus šuolio metu pajunta, ką reiškia sekundė – laisvuoju kritimu krintama 50 metrų per sekundę greičiu. Palyginimui galėčiau pasakyti: penkiaaukštis namas yra 15 metrų aukščio, sekundė – kol pasakai triženklį skaičių, o parašiutas išsiskleidžia po pusantros sekundės…“
Instruktorius tvirtino: ne vienas šuolį atlikęs žmogus sako, jog išgyveno tokius ryškius pojūčius, kokių nė neįsivaizdavo esant…
Rizika būna visur
Kariškiai atliko šuolius iš lėktuvo „AN“, pakilusio į 800 metrų aukštį. Nusileidžiant jokių incidentų neįvyko.
Pasak instruktoriaus R. Morkūno, per jo ilgametę, nuo 1977 metų trunkančią karjerą Mažeikių aerodrome jokių skaudžių nelaimų, atliekant šuolius parašiutu, nėra įvykę. Tik pasitaiko, kad žmogus nesiryžta iššokti, jam reikia padėti įveikti save, kad jis žengtų žingsnį pro lėktuvo duris…
„Pavojinga yra ir šaligatviu vaikščioti, tačiau, jeigu rimtai, rizikos šuoliuose yra – gali pritrūkti patyrimo, susipinti kojos ir panašiai. Tačiau visi sėkmingai atliko šuolius ir liko patenkinti.
Mus nustebino ir tai, kad jutome visokeriopą pagalbą nuo žemės: kariams leidžiantis, per garsiakalbį buvo tiksliai nurodoma, kokius veiksmus reikia atlikti“, – sakė V. Veilentas.

Dangus traukia visus

V. Veilentas, prieš 33-ejus metus įšventintas į kunigus, tarnavo ne tik Lietuvos bažnyčiose – jis studijavo ir dirbo Romoje, 2007 m. buvo Lietuvos karių sielovados misijoje Afganistano Goro provincijoje.
Šiuo metu V. Veilentas yra Lietuvos karinių oro pajėgų ir Šiaulių įgulos kapelionas, nuo 2012 metų kartu laikinai eina ir Panevėžio įgulos kapeliono pareigas.

Paskutinis instruktažas prieš žengiant pro lėktuvo duris. Nuotrauka iš Mažeikių aeroklubo archyvo

Kapelionas jau 25-erius metus turi piloto licenciją, laisvalaikiu mėgsta skraidyti motorizuotu sklandytuvu.
„Nuo senovės dangus traukė žmones. Reikia atsiminti Ikarą, kuris su vaškiniais sparnais bandė pasiekti Saulę. Manau, tame siekyje yra tam tikro žavesio, visi mes norime bent kažkiek pakilti nuo žemės. Lakūnų kredo yra toks: „Kiekvienas normalus žmogus nori skraidyti.“ Jeigu nėra sąlygų to padaryti, tai manau, kad tokį norą gali padėti įgyvendinti ir šuolis su parašiutu“, – svarstė V. Veilentas.
Paklaustas, kaip dera kunigystė ir pilotavimas, V. Veilentas atsakė: kodėl muzikantas, dailininkas ar inžinierius gali būti kartu ir pilotas, o kunigas – ne? Pakilęs į dangų, gauni įkvėpimo, kuris būtinas ir tarnystei Dievui.

Ateina motyvuoti šauktiniai

Mažeikiškį instruktorių nustebino karių disciplina ir fizinis pasirengimas, o karinių oro pajėgų kapelionas įsitikinęs: į kariuomenę ateinantys šauktiniai yra nuostabūs – smalsūs, norintys daug ką pažinti ir sužinoti.
„Vis dar pasitaiko vyresnių žmonių, burbančių, kad šiuolaikinis jaunimas vienoks ar kitoks… O aš matau, kad į kariuomenę šiandien ateina motyvuoti vaikinai, kurie žino – jie atėjo mokytis ginti Tėvynę. Ir per tuos devynis tarnybos mėnesius jie padaro viską, kad kuo daugiau išmoktų.
Kita vertus, jų galimybės šiais laikais yra gerokai didesnės – komunikacija yra visiškai kitame lygmenyje, lyginant su tuo, kas buvo, kad ir prieš kelis dešimtmečius“, – kalbėjo V. Veilentas.
Kapelionas pripažįsta: pasitaiko vienas kitas mažiau motyvuotas šauktinis, tačiau papuolęs į gerą kolektyvą jis iš esmės pasikeičia.

Vasara – darbų metas

Apie tai, kad šis bendradarbiavimas nenutrūks, kalbėjo ir instruktorius R. Morkūnas, ir karinių oro pajėgų kapelionas.
„Po šių šuolių paviešinimo informacijos sulaukiau kariškių skambučių bei nepiktų priekaištų: „O kodėl mes nešokame?“ Visiems atsakau trumpai: „Vyrai, vasara ilga, susiorganizuosime ir, manau, kad pavyks dar grupę karių bent kiek pakylėti nuo žemės“, – sakė V. Veilentas.
R. Morkūnas pažymėjo: gyvenimas Mažeikių aerodrome verda. Dėl palankių orų čia nuolat vyksta šuoliai parašiutu. Šią savaitę Šerkšnėnuose nutūpė švedų valdomas ultralengvas lėktuvas, kuris pasipildė degalų, skrisdamas į kitą Lietuvos miestą. Po to, grįždamas į Švediją, lėktuvas vėl čia nusileido – švedai buvo labai patenkinti, kad šioje vietoje yra aerodromas…
Šiuo metu Mažeikių Julijono Kumpikevičiaus aerodromas ruošiasi priimti didelės šaulių stovyklos narius.