Siuvinėti kryželiu įkvėpė…senovinis maišas

Buvusi mažeikiškė Nijolė Gaižauskaitė-Rindeikienė Mažeikiuose surengė savo siuvinėtų paveikslų parodą. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Skuodiškė, ilgus metus Mažeikiuose gyvenusi Nijolė Gaižauskaitė-Rindeikienė mažeikiškiams pirmą kartą surengė savo kryželiu siuvinėtų paveikslų parodą. Praėjusią savaitę rankdarbių autorei buvo suteiktas tautodailininkės vardas.

Laisvalaikis – rankdarbiams

Nijolę, gimusią Joniškyje, kurį laiką gyvenusią Dzūkijoje, kažkodėl visuomet traukė į Žemaitiją. Savo svajonę moteris įgyvendino: jau trisdešimt metų ji šiame krašte, o kūryba tapo neatsiejama gyvenimo dalimi.
Nuo pat mažens Nijolė mėgo itin smulkmeniškus rankdarbius –  visuomet stengėsi megzti ar nerti kuo plonesniais siūlais. Laisvalaikį skirdama rankdarbiams, moteris sako nuolat jautusi kažkokį laisvės troškulį. Šiandien ji svarsto: gal dėl to iširo jos pirmoji santuoka, o ir gyventa skirtingose Lietuvos vietovėse.
Tačiau labiausiai laisvės ji ieško kūryboje. Nijolė didele laime laiko tai, kad sutiko būtent tokį savo antrąjį vyrą, kuris ją supranta ir labai palaiko. Abu įsikūrė vienoje Skuodo rajono sodyboje, netoli Apuolės piliakalnio. Gražios gamtos prieglobstyje daugėjo idėjų kūrybai. Ten gimė ir pirmieji darbeliai, siuvinėti kryželiu.

Visi paveikslai siuvinėti ant medžiagos maišams siūti. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Tenka ieškoti medžiagos

Mėgstančią rankdarbius moterį siuvinėti kryželiu pastūmėjo malūne rastas senovinis maišas. Nuo tol ji nebepaleidžia iš rankų medžiagos, skirtos maišams siūti. Deja, tokios niekas nebegamina, todėl tenka važiuoti per kaimus, sodybas ir ieškoti.
Rankdarbių meistrė siuvinėja neįprastai – mulinė siūlais, kurie tinka prie tokio audeklo ir suteikia savitumo jos paveikslams.
„Galėčiau pirkti parduotuvėse akis viliojančius įprastus, įvairiausius siuvinėti skirtus siūlus, bet man jie nepatinka“, – prisipažino Nijolė.
Moteris pasakoja, kad dirbti su maišine medžiaga nėra lengva, nes labai greit išyra audinys ir siuvinėjant negalima naudoti lankelio. Rankdarbių meistrė savo paveikslų neįstiklina, nes anot jos, stiklas netiktų pasirinktam jos žanrui.

Darbų pripažinimas

Daugiausia tautodailininkės siuvinėtuose paveiksluose vaizduojami arkliai, peizažai, gyvūnai. Nijolė pasakoja, kad pradėdama siuvinėti paveikslą, niekuomet nežino, kaip tiksliai jis turėtų atrodyti, nes viskas išsirutulioja tik bedirbant prie jo.
Praėjusią savaitę Nijolei buvo suteiktas tautodailininkės vardas. Neslepianti džiaugsmo moteris atvežė savo parodą parodyti ir mažeikiškiams, juolab kad čia likę daug jos draugų ir pažįstamų.
Per metus tautodailininkė surengė keturias parodas: be Mažeikių, dar Skuode, Aleksandrijoje, Žagarėje. Jos darbų yra iškeliavę į Manheteną ir Brukliną.
Menininkė yra išbandžiusi ir šaltojo porceliano gamybos, įvairių gėlių kompozicijų darymo.  Kiekvienais metais Skuodo kultūros centras puošiasi jos nupintu adventiniu vainiku. Šiemet jis buvo padarytas iš kukurūzų burbuolių ir lapų bei užšaldytų šermukšnių kekių.

Savęs ieškojimas

Tautodailininkės artimiausiuose planuose – išsiuvinėti besitaškančios vonelėje anūkės bei dukros vestuvių akimirkas bei surengti parodą Salantuose. Nijolė yra pažadėjusi Motinos dienos proga nuvežti savo darbų parodėlę į Ruzgų pagrindinę mokyklą.
„Nijolė yra jautrios sielos, sugeba prikelti gyvenimui sudžiūvusį augalą ar medžio šaką. Smagu, kad ji savo talentą panaudojo. Jau tuomet, kai tvarkydavosi sode, ji stebino savo idėjomis ir grožio samprata“, – pasidžiaugė jos drąsa į parodą atėjusi ilgametė Nijolės draugė mokytoja Genovaitė Jautakienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video