Tekstilininkų tikslas – priminti baltų ženklus

Mažeikių muziejuje veikiančioje parodoje eksponuojami 18-os autorių tekstilės darbai. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Iki liepos 16 dienos galima aplankyti Mažeikių muziejuje veikiančią parodą „Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje“.

Pasiūlė atsigręžti į savas šaknis

Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos nariai jau nuo 2009 metų rengia projektą „Kitokia tekstilė“. Šio projekto kontekste jau ne vienerius metus įvairiuose Lietuvos bei kaimyninių šalių miestuose rengiama paroda „Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje“.
Idėja paraginti tekstilininkus panagrinėti baltų ženklus ir juos atspindėti kūryboje kilo Mažeikiuose gimusiai ir augusiai dailininkei tekstilininkei Zinaidai Irutei Dargienei.
Prieš kelerius metus po Australiją keliavusiai tekstilininkei kirbėjo mintys apie tai, kad australai turi savo ženklus, puoselėja aborigenų meną, tad kodėl to negali lietuviai?
Pasak LDS Kauno skyriaus pirmininko Gintauto Vaičio, užsieniečiai atvažiuoja į Lietuvą su savo darbais ir drąsiai juos rodo. O lietuviai, turėdami gilias ir tvirtas tekstilės tradicijas, ne visada gilinasi į tai kas sava, lietuviška.

Pasigilinti panoro tik dalis dailininkų

Parodoje pristatomi kūriniai yra tarsi nuorodos į Lietuvos kultūrinį palikimą, tautos dvasią. Stilizuotai vaizduojami senieji baltų simboliai ir ženklai įvairiuose šiuolaikiniuose kontekstuose įgauna kitą prasmę.
Užkoduoti vaizdiniai kviečia parodos lankytojus surasti besiskleidžiančias baltiškųjų ženklų interpretacijas, ne tik pažvelgti į ženklus iš šių dienų perspektyvos, bet ir pasidalinti juos apsivijusiomis istorijomis.
Parodos atidaryme dalyvavusių kauniečių menininkų žodžiais tariant, pasigilinti į ženklus panoro ne tiek daug dailininkų tekstilininkų, kiek parodos organizatoriams norėjosi.
„Tema – baltų ženklai tekstilėje – iš tikrųjų yra nelengva. Reikėjo į ją gerokai pasigilinti. Ir dauguma jaunų autorių galbūt nenorėjo projekte dalyvauti dėl to, kad lyg turi susikūrę savo stilistiką. Tad kam kažką keisti, bandyti, gilintis į visai kitą tematiką“, – kalbėjo projekto vadovė Birutė Serapinienė.

Paroda – įvairi ir kintanti

LDS Kauno skyriaus narė Danutė Valentaitė mažeikiškiams papasakojo apie itin plačias tekstilininkų galimybes kurti.
„Parodoje galima pamatyti dirbinių iš veltinio, audinių, nuaustų kaimiškomis staklėmis, audinių ant rėmo. Taip pat šilkografijos ar naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis pagamintų darbų. Dauguma iš mūsų esame buvę ar esami dėstytojai. Dirbdami su studentais visada sakome, kad tekstilėje dabar sutelpa labai daug – ir tapyba, ir grafika, ir skulptūra, ir keramika, ir taip toliau. Taigi šioje parodoje galima daug ką pamatyti“, – apie galimybes išreikšti simbolius kalbėjo menininkė.
Muziejuje eksponuojamą parodą jos organizatoriai vadina kintančia ir nebaigtine. Kas kartą prieš ją išvežant į kitą miestą, dalis darbų yra pakeičiami naujais.
Trečius metus eksponuojamą parodą per metus turi galimybę apžiūrėti vidutiniškai penkių Lietuvos ir užsienio šalių miestų gyventojai.
Mažeikių muziejuje veikiančioje parodoje eksponuojami 18-os autorių tekstilės darbai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*