Užsienio lietuviams svarbu bendrauti su tautiečiais

Toli nuo tėvynės gyvenantys lietuviai nori bendrauti vieni su kitais. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Viešojoje erdvėje apie emigracijos priežastis, pasekmes, mastą kalbama daug, tačiau poslinkių, kad situacija keistųsi į gera, nematyti. Žmonės važiavo ir važiuoja į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo. Kai kuriems tenka susidurti su negatyvia patirtimi – net ir bendraujant su saviškiais.
Ispanijoje, Alikantėje, gyvenantys mūsų tautiečiai neigia stereotipą, kad lietuvis lietuviui – priešas.

Bendruomenei – dveji metai

Naršant socialiniame tinkle „Facebook“, akį patraukė įdomi nuotrauka: po palmėmis sustoję žmonės rankose laikė lietuviškas vėliavėles ir buvo išskleidę didelę trispalvę.
Paaiškėjo, kad šioje nuotraukoje užfiksuotas Alikantės provincijos lietuvių bendruomenės Atvelykio susitikimas.
Ši visiems lietuviams atvira bendruomenė veiklą pradėjo prieš dvejus metus. Pagrindinis jos tikslas – skatinti tautiečius vienytis bendrai veiklai, stiprinti patriotizmą ir išsaugoti lietuvišką tapatybę.

Sugalvoja įvairių veiklų

Minėta nuotrauka bei vaizdo įrašu iš susitikimo internete pasidalijo iš Mažeikių kilusi, tačiau dabar saulėtoje Ispanijoje gyvenanti Jurgita Miele.
Moteris „Santarvei“ papasakojo, jog Alikantės provincijos lietuvių bendruomenė susibūrimus rengia dažnai ir įvairiomis progomis. Pavyzdžiui, kiek anksčiau vyko šventė, kurios dalyviai vaišinosi vien lietuviškais patiekalais, mėgavosi cepelinais.
Į bendruomenę sutuokti porų, pakrikštyti vaikų atvyksta lietuvis kunigas. Kai gali, bendruomenės nariai drauge važiuoja stebėti Ispanijoje vykstančių krepšinio varžybų. Ypač tų, kuriose žaidžia Kauno „Žalgiris“.
Šį kartą minėti Atvelykio susibūrę lietuviai – suaugusieji ir vaikai – bendravo, rideno margučius, žaidė įvairius žaidimus.

Svarbu prisiminti savo šaknis

Su italu šeimą sukūrusi J. Miele šiuo metu išgyvena kūdikio laukimą ir džiaugiasi, jog sutuoktinis palaiko jos norą, kad vaikelis ateityje žinotų, iš kur kilusi jo mama, kad jis irgi būtų lietuvių bendruomenės dalis.
„Man labai malonu, kad Alikantės lietuviai nenori užmiršti savo tradicijų. Daug bendruomenės narių lietuvių yra sukūrę šeimas su ispanais. Tačiau svarbiausia, kad savo vaikus moko lietuviškų tradicijų, primena, iš kur jie yra kilę“, – mintimis pasidalijo J. Miele.
Pasak pašnekovės, susitikti, pabendrauti ir pasidalyti savo džiaugsmais bei rūpesčiais, pasitarti su savaisiais – lietuviais, buvusiais mažeikiškiais – yra ir svarbu, ir įdomu. Atrodo, kad savi geriau supranta, geriau pataria.

Mini ir valstybines šventes

Kita Alikantės provincijos lietuvių bendruomenės narė ir viena iš Atvelykio šventės organizatorių Inga Lazauskienė taip pat tikino, kad lietuvis lietuviui – ne priešas.
„Mums tiesiog gera susiburti ir pabūti visiems kartu. O progų susiburti yra įvairių – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Kalėdos, savaitgaliai… Žodžiu, galima daug ko sugalvoti“, – sakė I. Lazauskienė.
Pasak jos, būna, kad į Alikantės provincijos lietuvių bendruomenės rengiamus susibūrimus, šventes atvyksta ir po pusantro šimto tautiečių bei jų artimųjų.
„Visų labai laukiame ir visus priimame“, – patikino moteris.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*