Vladas Sirutavičius: inžinierius, gyvenęs ir dirbęs Lietuvai

Lietuvos socialdemokratų frakcija Steigiamajame Seime. Vladas Sirutavičius – šeštas iš kairės. Nuotr. iš „Vikipedijos“ tinklalapio

Prieš šimtą metų pirmuosiuose demokratiniuose Lietuvos Seimo rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas, vykdydamas 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, atkurtą Lietuvos valstybę paskelbė demokratine respublika.
Vienu iš Steigiamojo seimo narių buvo Kairiškiuose gimęs ir daug dėl gimtojo krašto per gyvenimą nuveikęs Vladas Sirutavičius.

Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmetis

Pirmuosiuose Lietuvos istorijoje demokratiniuose ir visuotiniuose parlamento rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas, susirinkęs 1920 metų gegužės 15 dieną Kaune, priėmė rezoliuciją, kuria iškilmingai visų Lietuvos piliečių vardu paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, o Lietuvos valstybę – demokratine respublika.
Steigiamojo Seimo rezoliucija skelbė: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, kaipo demokratinę respubliką, etnografinėm sienom ir laisvą nuo visų Valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom Valstybėm.“
Taip Steigiamasis Seimas įgyvendino 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akte jam pavestą užduotį – nustatyti Lietuvos valstybės santvarką ir politinius santykius su kitomis valstybėmis.
Steigiamasis Seimas baigė darbą 1922 metais, priėmęs pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją, kurioje dar kartą įtvirtino demokratinės respublikos raidos kelią.

Pastatė kartono fabriką

V. Sirutavičius gimė 1877 metais Kairiškių kaime, Tryškių valsčiuje. Jis kilęs iš bajorų šeimos.
Lietuvis, krikštytas katalikų bažnyčioje.
1895 metais V. Sirutavičius baigė Šiaulių gimnaziją, o po metų įstojo į Peterburgo universitetą, iš kurio vėliau perėjo į Peterburgo technologijos universitetą. 1905 metais būsimasis Steigiamojo Seimo narys grįžo į Lietuvą. Kelerius metus dirbo Vilniaus technikos biure, projektavo fabrikų ir elektros jėgainių statinius.
1910 metais jis parengė Kairiškių kartono fabriko projektą ir įsteigė bendrovę jam statyti. Fabrikas pradėjo veikti 1911 m.
Pirmojo pasaulinio karo metais V. Sirutavičius pasitraukė į Rusiją, kur 20 kilometrų nuo Maskvos nutolusių Liubercų fabrike dirbo inžinieriumi.

Politikai neabejingas nuo jaunystės

Nuo pirmų studijų metų V. Sirutavičius dalyvavo slaptos Peterburgo lietuvių studentų draugijos veikloje.

Vladas Sirutavičius studijų metais. Nuotr. iš „Vikipedijos“ tinklalapio

1987 metais jis kartu su Povilu Višinskiu suorganizavo būrelį tautiniam sąjūdžiui remti. 1898 metais įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), jo pastangomis pradėta kurti partijos propagandinė literatūra. V. Sirutavičius pats rašė publikacijas „Varpui“, „Darbininkų balsui“ ir kitiems leidiniams, parengė tris brošiūras: „Trumpa Prancūzijos revoliucijos istorija“, „Ar dabar yra baudžiava“, „Kas iš ko gyvena“.
Po 1899 metų kovo areštų LSDP likus be vadovybės, partijai vadovauti teko V. Sirutavičiui.
1904 metais jo tėviškėje Kairiškiuose buvo surengta socialistinio lietuvių jaunimo konferencija. V. Sirutavičius buvo išrinktas į Didžiojo Vilniaus Seimo organizavimo komitetą, bet iš jo pasitraukė. Tačiau vėliau, prasidėjus lietuvių suvažiavimui, jo veikloje aktyviai dalyvavo.
1906–1907 m. vykstant federalistų ir autonomistų ginčams LSDP viduje, V. Sirutavičius priklausė autonomistams ir buvo vienu ryškiausių jų veikėjų. Po 1907 metų iš aktyvios politinės veiklos pasitraukė.

Tolesnė aktyvi veikla

Pirmojo pasaulinio karo metais būdamas Rusijoje V. Sirutavičius priklausė 1917 metais susikūrusiai Maskvos lietuvių socialdemokratų organizacijai. 1918-ųjų metų pavasarį jis kurį laiką dirbo Lietuvos reikalų komisariate prie bolševikinės Liaudies komisarų tarybos tautybių reikalų komisariato. Tais pačiais metais, grįžęs į Lietuvą, Sirutavičius įsitraukė į savivaldybių kūrimo darbą Šiaulių apskrityje.
1919 metais jis prisidėjo atkuriant LSDP, kuri 1918 metų pabaigoje–1919 metų pradžioje patyrė idėjinę-politinę ir organizacinę krizę. Dokumentuose V. Sirutavičius nurodytas kaip vienas iš 5 LSDP valdybos narių.

Apibūdinamas kaip labai gabus žmogus

Steigiamojo Seimo nariu V. Sirutavičius buvo nuo 1920 metų gegužės 15 dienos iki 1921 metų sausio 17 dienos. Seime jis priklausė LSDP frakcijai, dirbo ekonomikos komisijoje.
Pasitraukęs iš Steigiamojo Seimo jis atsidėjo ūkinei veiklai: atstatė karo metu apgriautą Kairiškių kartono fabriką, įsteigė bendrovę „Molis“, kuri Daugeliuose prie Kuršėnų pastatė modernią plytinę. Daugeliuose buvo pastatytas eternito plytelių stogams dengti fabrikas.
Šiauliuose Sirutavičius įsteigė bendrovę „Pastogė“, pastačiusią kultūros namus, kuriuose vėliau veikė valstybinis teatras. Jam priklausantį Kairiškių dvarą jis buvo pavertęs pavyzdiniu 200 ha ūkiu. Savo lėšomis pastatė mokyklą ir ne vienam darbininkų vaikui padėjo išeiti aukštuosius mokslus. Jis dalyvavo ir ūkinių organizacijų veikloje, pirmininkavo Prekybos ir pramonės rūmų Kartono ir popieriaus, plytų ir statybos sekcijoms.
Pasak amžininkų, V. Sirutavičius buvo veiklus, nepaprastų organizacinių gabumų, didelių užmojų ir išgalių žmogus.
1944 metais V. Sirutavičius pasitraukė į Vokietiją, o 1950 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, į Bostoną. Ten jis taip pat dalyvavo lietuvių emigrantų socialdemokratų veikloje.
Mirė 1967 metais Bostone.
Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video