Žemaitiškų dainų „Žemaitelee“ neatsisako

„Žemaitelee“ savo vadovą sveikino 60-mečio proga. Nuotr. iš asmeninio albumo

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Mažeikių filialo liaudiška kapela „Žemaitelee“ tokiu pavadinimu gyvuoja jau per penkiolika metų, nors kolektyvas susikūrė dar sovietiniais laikais. Anksčiau dainuodavo žemaitiškas dainas, dabar į savo repertuarą įsileidžia ir lietuviškų.

Kolektyvas – brandaus amžiaus

Per beveik penkiasdešimt metų keitėsi kapelos pavadinimai, jų vadovai, dabar prie kolektyvo vairo  jau šešiolika metų stovi Petras Letukis.
„Tokį pavadinimą susigalvojome todėl, kad visi esame žemaičiai ir dainavome beveik visas žemaitiškas dainas. Dabar dainuojame ir lietuviškai, bet žemaitiškos dainos iš mūsų repertuaro neišnyko“, – kalbėjo vadovas.
Patys muzikantai ir dainininkai dainų nekuria, tad žemaitiškas dainas rankiojasi kur tik randa.
Kapela „Žemaitelee“ – senas ir pastovus kolektyvas, naujų muzikantų ar dainininkų kaip ir nėra: vyriausiajai kapelos dainininkei Julijai Čepelienei per 80 metų, jauniausiam – Donardui Milieškai – keturiasdešimt ketveri. Jį vadovas vadina kolektyvo siela, kadangi turi skambų, gražų balsą, muzikantams pritaria švilpyne.
Pagrindinių kolektyvo atlikėjų amžius – tarp šešiasdešimties ir aštuoniasdešimties metų, bet visi yra jaunatviški, žvalūs ir norintys koncertuoti.

Muzikoje – mėgėjas

Pats P. Letukis save kukliai vadina „šiek tiek muzikantu“, į rankas paimančiu įvairius instrumentus: ir armoniką, ir akordeoną, bet mėgstamiausias jo draugas, arčiausiai „prie dūšios“ – klarnetas. Petras muziką mėgo dar vaikystėje, bet nebuvo kuo groti.
„Liurlinti pradėjau su „garmoškėle“ kaime, paskui kurį laiką negrojau, kai po traumos atsirado problemų su sveikata, muzikos ėmiausi rimčiau, bet muzikos mokslų jokių nėjau“, – apie savo muzikinę patirtį kalba P. Letukis.
Jis dar groja ir vadovauja Savivaldybės kultūros centro liaudiškos muzikos kapelai „Pagunda“.

Būgno iš močiutės neatimsi

Kai kam kiek keistai atrodo, kad „Žemaitelių“ kapeloje būgną muša pagyvenusi moteris, močiutė. Tai – Kunigunda Trinkienė.
„Ji būgną pamėgo jau seniai, dabar iš jos to instrumento jau nelabai atimsi. Jei atimtum, tikriausiai smarkiai įsižeistų“, – tikino vadovas.
Kunigunda rašo eiles, kuria kitokius kūrinėlius, kuriuos dažnai paskaito koncerto metu.
Kapelos skaitovė, dainininkė yra Vanda Mačienė, smuiką virkdo Vladas Lingys, akordeonu groja Antanas Byčius, daug metų kapelai atidavusi ir dainininkė Ona Barakauskienė.
Į „Žemaitelių“ gretas įsijungė ir Ala Pieškova, Liuba Mozgovaja, Aldona Lukošiūtė bei Petrutė Taulavičienė.

Groja iš klausos

Į gastroles po Lietuvą „Žemaitelee“ nevažiuoja, nes ilgas koncertas jiems būtų per sunku. Užtat per įvairias šventes, ypač neįgaliųjų, be šio kolektyvo neapsieinama.
Nors kolektyve ne visi su regėjimo negalia, muzikantai groja iš klausos.
„Paprasčiausiai neturime iš ko rinktis: jei ateina koks jaunas, naujas, norintis groti žmogus, jo pasiklausęs supranti, kad meška yra ausį prisisiojusi“, – apgailestavo P. Letukis.
Vadovas džiaugiasi savo kolektyvu: jie drausmingi, sąžiningai lanko repeticijas, myli dainas ir muziką.
„Mūsų Julytei per aštuoniasdešimt, bet jai nėra jokios problemos iš Smėlio gatvės ateiti į repeticijas (kolektyvas renkasi mikrorajone, Bendruomenės centro patalpose, Ventos gatvėje – V. M.), turime savas tradicijas, esame puikiai susigyvenę“, – džiaugėsi P.  Letukis.
„Žemaitelee“ patenkinti pastaruoju savo koncertu picerijoje „Randevu“: taip jie galėjo prisidėti prie akcijos „Sušildykim sielas“ .
„Žemaitelee“ yra išleidę savo dainų kasetę ir kompaktinę plokštelę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*