Laiškai iš toli. Švedija

Tęsiame „Laiškų iš toli“ rubriką. Šiandien spausdiname laišką, kuriuo pasidalijo mažeikiškė mama. Jos sūnus jau trečią mėnesį yra komandiruotėje – dirba Švedijoje.

Labas, mamuk, jau praėjo du mėnesiai po to, kai išvykau į Švediją, o grįšiu, matyt, birželio mėnesį, kai Lietuvoje baigsis karantinas.
Kai kalbėjomės, tu sakei, kad visi gyvenat griežtomis karantino sąlygomis, o Mažeikiuose virusas dar nesiautėja taip, kaip kituose miestuose. Klausei, kaip švedai gyvena, bet mūsų pokalbis buvo trumpas, tai nusprendžiau parašyt ir papasakot, kokia čia situacija.
Po darbo ir savaitgaliais ne tik žiūriu TV, bet sportuoju ir išeinu į miestą, nes reikia papildyt maisto atsargas. Liūdna, kad baigėsi naminis maistas (tavo skanieji kotletai ir dešrelės), einu į parduotuves, noriu mėsos ir kitų maistų. Jie brangūs, lyginant su lietuviškomis kainomis, bet valgyt reikia… Nepatikėsi, jau išmokau skaniai išsikepti mėsą. Turim kieme kepsninę pasistatę, su bendradarbiais čia papietaujam ir pavakarieniaujam. Kai oras geras…
Švedijoje dar kovo viduryje prasidėjo pirmieji apribojimai, bet niekas iš karto draudimų nesiėmė, viskas vyko palaipsniui.
Kai nematau panikos, ir man nebaisu, o švedai kantriai ir labai ramiai stengiasi išgyventi tą laiką. Jie gerbia savo vyriausybę, klauso. O valdžia, galvoju, pasitiki žmonėmis, todėl ir neįvestas visuotinis karantinas. Tik paskelbė rekomendacijas, visus paragino tvarkingai elgtis, laikytis visų nurodymų.
Per porą metų įsitikinau, kad Švedija nėra tankiai apgyvendinta šalis, net per šventes čia nebūna didelių spūsčių. Gal dėl to ir nereikia griežtų taisyklių. Matau, kad Stokholmo parkuose pilna žmonių ir visos parduotuvės atidarytos, bet jose nedaug kas perka, žmonės stengiasi būti toliau vienas nuo kito. Kol kas galima gyventi laisvai, tik neleidžia rinktis daugiau nei 50 žmonių.
Vietiniai mums pasakojo: kas gali, dirba iš namų. O jei pajuto bent kokius viruso simptomus, yra raginami izoliuotis.
Na, mums išlyga dirbti iš namų negalioja. Toliau montuojam ar demontuojam, gerai, kad beveik visą laiką lauke, prie pastolių. Nebijok. Ir iš užsakovų, ir iš savo viršininkų gauname nurodymų, kaip elgtis, esam aprūpinti visokiomis apsaugos priemonėmis.
Švedijoje žmonės eina į restoranus, kirpyklas. Žodžiu, visur vaikšto. Vyresni mokiniai ir studentai mokosi nuotoliniu būdu. Aš klausiau, kodėl Švedijoje veikia darželiai ir kai kurios mokyklos, kur vaikai mažesni. Man paaiškino, kad mažamečiai nepriklauso rizikos grupei, o tėvams reikia dirbti.


Čia, kaip ir Lietuvoje, vaikams senus tėvus liepia palikti ramybėje ir anūkų jiems neužkrauti. Seni žmonės labai saugomi, jei tau – 70 metų, turi šalintis kontaktų su kitais žmonėmis, būti namuose.
Tu sakei, kad ir Lietuvoje panašiai yra. Tik jus anksčiau „nurašė“ kaip netinkamus bendrauti – jau nuo 60. Nepyk, juokauju. Saugokis, geriau sėdėk namuose, daug nebėgiok…
Praeitą savaitgalį nedirbom, tai anksti rytą pamatėm jauną briedžiuką. O toliau buvo jo mama su kitais vaikais. O gal ne jo mama. Ką žinosi iš tų briedžių gyvenimo.
Pasiilgau namų, tavęs ir brolio, o ypač – Silvijos, jei galėčiau, tuoj pat grįžčiau į Mažeikius, bet labai nenoriu izoliuotis 14 dienų. Galvoju, pasimatysim kitą mėnesį.
Tadas

One Reply to “Laiškai iš toli. Švedija”

  1. Egis parašė:

    Aš jau nuo Sausio menesio Švedijoj,ir netikiu,kad kita menesi gryžus nereiks karantinuotis,manes irgi laukia didele šeima,bet taikomes su esama situacija ir tiek. Linkėjimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*