Laiškai iš toliau. Norvegija

Mūsų skaitytojai dalijasi elektroniniais laiškais, gautais iš kitų pasaulio šalių, kuriose gyvena jų giminaičiai, draugai. Šiandien spausdiname Sigutės laišką iš Norvegijos.

Labas, klausei, kaip gyvenu ir kaip jaučiuosi dabar.
Suskaičiavau: jau penkeri metai, kaip gyvename Norvegijoje. Nuomojame pusę namo. Apsipratome.
Žinai, supratau: gyvenimas iki viruso buvo ta tikra laisvė. Važiavom, kur norėjom, susitikinėjom su draugais. Darbo daug, uždarbis normalus. Vaikai eina į mokyklas, po mokyklų – pas draugus. Gimtadieniai, savaitgaliais prekybos centrai, apsipirkinėjimas Švedijoje. Tik spėk bėgiot.
Bet dabar, kai atsirado tas zaraza virusas, viskas apvirto aukštyn kojom. Vaikai mokosi namie, dėl to problemų lyg ir nėra. Viskas sėkmingai. Aišku, kenčia mokslas, bet nieko čia tokio. Bet vaikams atsibodo sėdėt namuose. Jie jau labai nori į mokyklą, kas šiaip atrodo neįtikėtina. Rytais pamokos pasideda 9-tą valandą online.
Vyrams su darbais geriau. Statybų sektorius visai nesustojo. Ne visi, bet didžioji dalis dirba. Moterims sunkiau. Darbas persikėlė į namus, kur reikia ir vaikus prižiūrėti. Ypač jei jie darželinio amžiaus. Aš šiuo metu darbo neturiu. Sėdžiu namie, nes šiaip valau namus, o žmonės bijo viruso ir nieko nenori įsileisti.
Į parduotuvę vaikų neleidžiam ir nesivedam. Parduotuvėse pridėta vienkartinių pirštinių ir dezinfekcinių skysčių. Po parduotuvę nevaikštinėji. Žinai, ko reikia, žinai, kur tai padėta, tai tiesiai ir eini prie tos lentynos.
Dėl pašalpų dar niekas neaišku. Dokumentus užpildžiau, bet esu dirbanti pagal verslo liudijimą, o šimto procentų darbo užmokesčio pašalpas nuo birželio žada mokėti tik pagal darbo sutartis dirbusiems. Kaip mokės tokiems, kaip aš, niekas neaiškina.
Tokia šiandien mano nuotaika, tai ir laiškas nelinksmas išėjo. Tiesa, savo pačios nuostabai, būdama toli nuo namų, nuo Lietuvos, pradėjau kepti tortus. Ne šiaip kokius eilinius, o labai puošnius ir skanius. Kartais ir kokį užsakymą gaudavau.
Taigi Velykoms iškepsiu tortą, į papuošimą visa išmonę sudėsiu. Manau, kad savo ir namiškių nuotaiką pataisysiu.
Sigutė