Lietuvos paštui rekordiškai padidinus periodinių leidinių pristatymo tarifus regioninių laikraščių leidėjai bando ieškoti išeities, kaip suderinti visų suinteresuotų šalių – redakcijos, logistikos tarpininko ir skaitytojo – interesus.
Valstybė, deklaruojanti savo interesą – plėtoti informacinę visuomenę, skatinti pilietiškumą, į šią problemą reaguoja vangiai.
KAINOS ŠUOLIS – IŠSKIRTINIS
AB „Lietuvos paštas“ lapkričio pradžioje laikraščių leidėjams pateikė ateinančių metų periodinių leidinių pristatymo tarifus. Nors viešai išplatintoje informacijoje jis nurodė, kad vidutiniškai šis tarifas padidintas 40 procentų, akivaizdu, kad už vietinius laikraščius jų skaitytojams (arba redakcijoms) tektų mokėti gerokai daugiau.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos (NRMLLA) skaičiavimu, miesto teritorijoje prenumeratos pristatymo įkainis vidutiniškai padidėja 51 proc., o kaime net 71 proc. Ir toks „menkas“ pristatymo kainos pakilimas būtų, jei laikraščio egzempliorius būtų leidžiamas iki 16 puslapių (4 spaudos lankų).
„Jeigu regioninis laikraštis sugalvotų platinti ne 4 spaudos lankus, o 5, t. y. 20 puslapių, tai pašto tarifas padidėtų net 230 procentų!“ – akcentuoja asociacijos pirmininko pavaduotoja Vilija Butkuvienė.
VĖLUOJA VISI
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, Lietuvos periodinių leidinių asociacijų, Lietuvos žurnalistų sąjungos išplatintuose pareiškimuose atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos paštas vienašališkai ženkliai padidino tarifus, nepaisydamas leidėjų nuomonės, be to, tai padarė pavėluotai, numatydamas itin trumpą sutarčių pasirašymo ir prenumeratos priėmimo terminą – iki lapkričio 15 d.
„Kitų metų laikraščio pristatymo įkainius sužinome lapkritį, tokiu laiku laikraščio prenumerata jau turėtų būti įpusėjusi. Jau nuo vasaros vyksta mūsų laikraščio prenumeratos akcijos, nemažai žmonių „Santarvę“ jau yra užsisakę, tad toks netikėtas ir nerealus įkainių didinimas – tikras šokas“, – sako UAB „Santarvės laikraštis“ direktorius Arūnas Jarmoška.
LIKTŲ BE INFORMACIJOS ŠALTINIO
Periodinių leidinių pristatymo tarifų padidinimą AB „Lietuvos paštas“ atstovai motyvuoja, kalbėdami apie 13 mln. litų nuostolį, susidariusį dėl prenumeruojamų laikraščių pristatymo kaime, kur ji iki šiol yra vienintelė periodinių leidinių pristatytojas.
„Santarvės“ laikraščio leidėjas ir NRMLLA valdybos narys Alvydas Balčiūnas įsitikinęs, kad toks drastiškas pristatymo kainų didinimas yra tiesiog negalimas – daugelį skaitytojų, o ypač tų, kurie gyvena kaime, tai paliktų be vienintelio informacijos šaltinio.
„Iki šiol laikraščių redakcijos kiek galėdamos bandė amortizuoti ir valstybės politikos periodinių leidinių atžvilgiu, ir pristatymo tarnybų sukeltas problemas. Tačiau dabar akivaizdu, kad patenkinti visų apetito laikraštis nepajėgus. Redakcija neturi galimybės didinti laikraščio prenumeratos kainos, nes esant tokiai ekonominei situacijai ir nedarbui, šis žingsnis būtų pražūtingas redakcijai, o žmonės, gyvenantys kaimuose, netektų dažnu atveju vienintelio informacijos šaltinio viešojoje erdvėje, supažindinančio su rajono naujienomis bei problemomis ir suteikiančio galimybę kontroliuoti vietinės valdžios darbą“, – akcentavo didžiausią prenumeratorių skaičių rajone turinčio laikraščio leidėjas.
Šiuo metu „Santarvę“ yra užsisakę per 3 tūkst. skaitytojų, gyvenančių mieste, ir beveik 2 tūkst. – kaimo vietovėse.
LEIDYBAI LIEKA NEDAUG
Regioninių laikraščių leidėjų skaičiavimu, jei laikraštis vidutiniškai kainuoja 1 Lt, tai iš šios kainos 21 centą sudaro PVM, 40 centų (vidutiniškai, priklauso nuo svorio, puslapių skaičiaus) jau dabar mokame Lietuvos paštui už pristatymą, o leidėjui lieka 40 centų, už kuriuos jis perka popierių, spausdina laikraštį ir sumoka darbuotojams algas.
„Kur dar begalime spaustis?“ – kreipimesi į šalies vadovus ir kitus atsakingus šalies asmenis bei institucijas klausė Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos nariai.
„Redakcijos priešinasi kainų didinimui, nes tai žlugdo ir laikraščius, ir skaitytojus. Tokie drastiški ir nelaiku žengti „Lietuvos pašto“ žingsniai prieštarauja visų pirma verslo logikai, taip pat – informacijos sklaidai ir demokratijai“, – įsitikinęs A. Balčiūnas.
VALSTYBĖ PADEDA?
Lietuvos paštas, padidinęs prenumeratos apdorojimo tarifus, planuoja surinkti 3,5 mln. litų, kurie esą reikalingi laiškininkų atlyginimams. Ir NRMLLA atstovai, ir AB „Lietuvos paštas“ generalinė direktorė Lina Minderienė trečiadienį Seime vykusiame susitikime su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija neabejojo, kad valstybė turėtų prisidėti prie laikraščių prenumeratos kaimo teritorijose.
Lietuvos pašto vadovė pateikė pavyzdį – Latvijoje paštas iš valstybės gauna apie 20 mln. Lt dotaciją būtent prenumeratai pristatyti. Ir Lietuvoje valdžia įstatymiškai įpareigota remti nacionalinių, regioninių, vietinių laikraščių leidėjus, patiriančius nuostolių už prenumeratą kaimo teritorijose. Bet visa tai – tik popieriniai įpareigojimai ir įsipareigojimai.
„Nors šių metų biudžete ir numatytas 1 milijonas litų kompensacijoms, kurios maždaug trims šimtams leidėjų būtų paskirtos per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, tačiau Vyriausybė iki šiol nepatvirtino jų skyrimo tvarkos. Metai baigiasi, prenumeratą skelbti reikia jau dabar, o kompensacija tik popieriuje“, – valstybės politiką regioninių laikraščių atžvilgiu kritikavo V. Butkuvienė.
Tiesa, šiandien politikai deklaruoja, kad ateinančių metų biudžete pasiūlys paramą leidėjams padidinti dar 3 mln. litų. Vieni pirmųjų tokią idėją pateikė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai.
REIKIA IEŠKOTI REZERVŲ IR TARTIS
A. Balčiūnas įsitikinęs: šiandieniniai politikų pažadai – neblogas dalykas, bet reikia dirbti ir patiems. Jis kartu su NRMLLA vykdančiąja direktore Rasa Navickiene užvakar buvo susitikęs su vienu iš Lietuvos pašto vadovų ir aptarė, kokiomis sąlygomis ir būdais būtų galima sumažinti laikraščio pristatymo kainas.
„Vienas iš jų – Lietuvos paštui ieškoti vidinių resursų per logistiką, leidinių rūšiavimą, išsiaiškinti, kaip racionaliau pristatyti leidinius į pašto skyrius ir taip sumažinti kainų kilimą. Buvo palankiai priimtas ir mūsų pasiūlymas – sudaryti sąlygas prenumeratoriams atsiimti laikraščius kaimo pašte. Tokią paslaugą mūsų redakcija mieste gyvenantiems skaitytojams teikia jau daugelį metų, ir žmonės, norintys sutaupyti pinigų, ja noriai naudojasi“, – tvirtino „Santarvės“ leidėjas.
A. Balčiūnas išsakė vieningą leidėjų nuomonę, kad laikraščių prenumeratos ir pristatymo kainos turi būti aptartos daug anksčiau – vėliausiai iki gegužės mėnesio.
„Vasarą visi atostogauja, rugsėjį pradedama judėti, tad kiek realiai kainuos prenumerata, sužinoma likus dviem mėnesiams iki metų pabaigos“, – konstatavo leidėjas ir pabrėžė, jog asociacija sieks, kad pristatymo kainos būtų suderinamos keleriems metams.
„Galima sutarti dėl formulės, principo, kaip kaina priklausys nuo aplinkos pokyčių, bet mes turime siekti aiškumo, o ne dengti nežinia dėl kokių priežasčių atsiradusius verslo nuostolius“, – akcentavo A. Balčiūnas.
Laikraščio leidėjo nuomone, naujųjų Lietuvos pašto vadovų pozicija ir kompetencija, kurią jie atskleidė susitikimų ir derybų metu, leidžia tikėtis, kad ledai pajudėjo: „Turėtume rasti kompromisą, kuris šiuo laikotarpiu būtų naudingas ir redakcijai, ir skaitytojui, ir tam, kuris atneša ar atveža laikraštį iki namų“.
Viena aišku – laikraščiai kitąmet brangs. Kiek – priklausys nuo derybininkų sumanumo ir pateikiamų argumentų svorio. Ir nuo valstybės, nuolat deklaruojančios informacinės visuomenės plėtros svarbą, pozicijos.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: A. Balčiūno nuomone, naujųjų Lietuvos pašto vadovų pozicija teikia vilties, kad laikraščių leidėjams ir paštui pavyks bendradarbiauti konstruktyviau.
