„Nemuno“ žirgyne triūsia prancūzų pora

Profesionalus kalvis – žirgų kaustytojas Nikolia Marklas (Niolas Marcle) jau beveik pusę metų „Nemuno” žirgyne dirba ir moko savo amato Trakų amatų mokyklos studentus. O su juo po Pasaulį keliaujanti gyvenimo draugė Ana Rody (Anne Redien) treniruoja Šilgaliuose (Pagėgių sav.) veisiamus trakėnų veislės žirgus. ATVYKO MOKYTI KALVIO AMATO
Save kalviu vadinantis Nikolia turi 7 metų žirgų kaustytojo patirtį. Jam yra tekę dirbti Prancūzijos ir Vokietijos žirgynuose. Ten kalvis kaustė žirgus ir kitus mokė savo amato.
Nikolia sako, kad jam patinka dirbti su mokiniais. Todėl iš karto sutiko atvykti į Lietuvą, kai Trakų amatų mokykloje dirbantis jo draugas pasiūlė mokyti Lietuvos jaunuolius kaustyti žirgus.
„Prancūzijoje uždirbčiau gerokai daugiau nei Lietuvoje. Tačiau man ne pinigai svarbiausia. Atvykau čia perduoti savo patirties“, – patikslino Nikolia.
Trakų mokykloje, kurią įkūrė Vilniuje gyvenantis prancūzas vienuolis Kryžiaus Jonas, kaustyti žirgus mokosi 8 vaikinai. Dvi savaites per mėnesį jie praktikuojasi „Nemuno“ žirgyne.
Praėjusią savaitę Šilgaliuose su savo mokytoju dirbo 5 jaunuoliai. Pasak Nikolia, dirbdamas su mokiniais, jis ir pats tobulina savo įgūdžius.
„Žirgų kaustymas – tai toks amatas, kurio gali mokytis visą gyvenimą. Dirbdamas skirtingose šalyse su vis kitokiais žirgais ir žmonėmis nuolat randi ir išmoksti ką nors nauja“, – sakė „Vakarų Lietuvai“ prancūzas kalvis.

LIETUVIAI – GERI ŽMONĖS
Išgyvenęs Lietuvoje mažiau kaip pusmetį Nikolia jau pramoko lietuvių kalbos. Pakankamai gerai, kad galėtų susikalbėti su vietos gyventojais. Kalbantis su „Vakarų Lietuvos“ žurnalistais jam tik kartą ar du prireikė vertėjo, kuriuo pabuvo prancūzų kalbą mokantis kalvio mokinys Vytautas Kondrašinas iš Vilniaus. Nikolia draugė Ana lietuviškai kalba prasčiau.
Pasak žirgų kaustytojo iš Prancūzijos, lietuvių kalba yra labai sudėtinga, bet labai norint, kaip ir bet kurios kitos kalbos galima išmokti.
„Svetimos kalbos geriausia mokytis bendraujant su žmonėmis. Ypač su jaunuoliais, kurie noriai aiškina, ką reiškia vienas ar kitas žodis, kaip jį tarti“, – sakė Nikolia.
Lietuviai, kalvių mokytojo manymu, yra geros širdies žmonės, bet per daug vartoja stiprių alkoholinių gėrimų. Nikolia teigimu, Prancūzijoje šią problemą jau baigiama išgyvendinti.
Prancūzui Lietuvoje patinka gyventi. „Lietuvoje gerai – nesunku gauti darbo, graži gamta ir gyventojų nėra taip sausakimša, kaip Prancūzijoje. Be to, čia turint mažai pinigų galima gerai gyventi“, – įsitikinęs Nikolia.
Geriau jaustis mūsų šalyje kalviui padeda jo mokiniai lietuviai, kurie per praktiką Šilgaliuose gyvena Pagėgiuose, prancūzų poros nuomojamame name.

PRANCŪZAI MĖGSTA LAISVĘ
Pasak Nikolia, jam nuo vaikystės patinka arkliai. Todėl pasirinkti profesiją nebuvo sunku. Tereikėjo apsispręsti, kuo dirbti – žirgų treneriu, veterinarijos gydytoju ar kalviu. „Treneris ir veterinaras dirba kiekvieną dieną, o kalvis tik 5 dienas per savaitę. Pasirinkau kalvio specialybę, nes mėgstu laisvę“, – sakė žirgų kaustytojas.
Pasak Nikolia, prancūzai iš prigimties yra laisvi žmonės, ir jų nekamuoja namų ilgesys, kai ilgesniam laikui kur nors išvyksta.
„Man gerai, kai mano moteris Ana visada šalia, o visa kita ne taip svarbu. Mums abiem patinka keliauti po įvairias šalis, pažinti tų kraštų žmones ir kultūrą. Taip gyvendami mes jaučiamės laisvi“, – tvirtina Nikolia.
Nikolia su Ana „Nemuno“ žirgyne dirbs dar pusantrų metų, kol jo mokiniai baigs mokslus Trakų amatų mokykloje. Po to kalvis planuoja vykti į Ukrainą, kur, pasak jo, labiau nei Lietuvoje stinga kvalifikuotų žirgų kaustytojų.
Orestas LIDŽIUS
Laimos PUTRIUVIENĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video