Reklama

Lietuvoje, Pinigai | 2017-09-08 14:51 | Autorius:
Versija spausdinimui

Finansiškai stabilūs jaučiasi kiek mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų(0)

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Draudimo grupės ERGO užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, tik kiek mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų (47 proc.) jaučiasi finansiškai stabilūs.
Reguliariai atliekamo tyrimo duomenimis, lietuvių materialinio ir finansinio saugumo įvertinimas nekinta nuo 2014 metų.

Baltijos šalyse rodikliai panašūs

Finansinio saugumo rodikliai labai panašūs visose Baltijos šalyse: Estijoje 48 proc. apklaustųjų patvirtino esantys finansiškai stabilūs, Latvijoje – 53 proc. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, materialinio ir finansinio saugumo rodiklis neauga nuo 2014 metų, o Estijoje per pastaruosius trejus metus nežymiai padidėjo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tomas Nenartavičius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius, pastebi, kad gyventojų įvertinimas dėl jų gebėjimo užsitikrinti materialinį saugumą yra optimistiškesnis nei prieš trejus metus visose Baltijos šalyse.
„Nors savo materialinę gerovę kaip finansiškai stabilią įvertino tik pusė Baltijos šalių gyventojų, tyrimas rodo, jog dauguma jų turi pakankamai santaupų arba labai tvirtai jaučiasi darbo rinkoje, turėdami solidžią savo vertę. Tokie darbuotojai turi paklausą tarp potencialių darbdavių. Netekę reguliaraus pajamų šaltinio, Lietuvoje iš savo santaupų ir nemažindami turimo pragyvenimo lygio gyventojai galėtų išgyventi vidutiniškai 7,2 mėnesio, Latvijoje ir Estijoje – 5,1 mėnesio“, – teigia T. Nenartavičius.

Nerimauja beveik trečdalis gyventojų

Šiek tiek skiriasi tendencijos, atskleidžiančios gyventojų patiriamą nesaugumą dėl pajamų ateityje – Latvijoje ir Estijoje žmonės jaučiasi stabiliau ir mažiau baiminasi atsidurti situacijoje, kai negalės sumokėti už gyvenamąją vietą.
Lietuvoje, priešingai, šis rodiklis padidėjo – beveik trečdalis gyventojų labai stipriai nerimauja, jog negalės sumokėti nuomos ir komunalinių mokesčių.
Pasak T. Nenartavičiaus, tai gali būti susiję ir su tuo, kad darbingi ir patyrę vyresni nei vidutinio amžiaus darbuotojai sunkiau susiranda darbą, nes Lietuvoje darbdaviai labiau nori jaunų ir jau turinčių darbinę patirtį darbuotojų. Pastarųjų specialistų ir pajamų lūkesčiai yra didesni.
Statistiniai duomenys rodo, jog nerimas dėl finansinio saugumo nėra pagrįstas. Tyrimo duomenimis, santaupų turi didžioji dauguma visų šalių gyventojų – 86 proc. Lietuvoje, 82 proc. Latvijoje ir 87 proc. Estijoje. Kiek daugiau nei trečdalis gyventojų visose trijose Baltijos šalyse turi planą, kaip išlaikyti pajamų šaltinį: Lietuvoje 39 proc., Estijoje 35 proc., o Latvijoje 34 proc. apklaustųjų teigė žinantys, kaip išlaikyti dabartinį pajamų lygį.

Pasitenkinimas gyvenimo kokybe – aukščiausias

Vertindami savo ateitį, tik pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų galėjo patvirtinti, jog turi stabilią gyvenamąją vietą mažiausiai dvejiems metams. Latvijoje ir Estijoje šis ateities vertinimo rodiklis kiek aukštesnis – Latvijoje 61 proc., o Estijoje 60 proc. gyventojų turi stabilią gyvenamąją vietą ne mažiau nei dvejiems metams.
Labiausiai užtikrinti dėl savo karjeros yra estai, iš kurių net 44 proc. turi labai aiškius planus artimiausiems dvejiems metams. Lietuvoje savo karjerą yra susiplanavę 40 proc., Latvijoje – 38 proc. gyventojų.
Šio tyrimo metu gyventojai pateikė ir pasitenkinimo gyvenimo kokybe bei gebėjimo kontroliuoti gyvenimą įvertinimą.
Vertindami balais nuo vieno iki dešimties, Lietuvos gyventojai pasitenkinimą gyvenimo kokybe įvertino aukščiausiai Baltijos šalyse – 6,81 balo. Latvių ir estų pasitenkinimo gyvenimo kokybe rodiklis kiek žemesnis – 6,61 balo.
Lietuviai aukščiausiai įvertino ir savo gebėjimą kontroliuoti gyvenimą, suteikdami jam vidutiniškai 7,65 balo. Latvijoje šis rodiklis siekia 6,94 balo, Estijoje – 7,45 balo. Lyginant duomenis su 2014 metų rodikliais, akivaizdu, kad latvių ir estų vertinimai tapo optimistiškesni, o lietuvių optimizmas šiek tiek sumenko.
Draudimo grupės ERGO užsakymu tyrimą atliko Latvijos visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Tyrimo metu buvo apklausti 3000 Baltijos šalių gyventojų – po 1000 Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Parengta pagal lrt.lt inf.

Žymos: , ,
  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: akcija, alkoholis, avarija, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, orai, paroda, policija, rinkimai, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, taryba, vagystė, vagystės, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.
' + '');