Mažeikių jaunieji šauliai patriotizmo mokomi ne lozungais

Mažeikių rajone yra aštuoni jaunųjų šaulių būriai. Aringo ŠVELNIO nuotr.

Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Mažeikių šaulių 1-oji kuopa savo istoriją rašo nuo 1920 metų spalio. Tada ji vadinosi Mažeikių XIII šaulių rinktine. Dabar Mažeikių 1-oji šaulių kuopa rajone vienija apie 300 jaunųjų ir vyresnių šaulių – tai viena stipriausių ir gausiausių kuopų rinktinėje.

Aktyvi veikla Mažeikių šauliams, jauniesiems šauliukams – puiki patriotizmo ir pilietiškumo mokykla.

Įsitraukia ir jaunimas

Didžiosios Mažeikių šventės, valstybinių švenčių minėjimai – neįsivaizduojami be Mažeikių šaulių: uniformuoti kuopos vyrai, nešini savo vėliava, papuošia bet kurią šventę, iškilmingų minėjimų metu aidi šaulių šaudomos salvės, o Mažeikiuose, tikriausiai, mažai belikę žmonių, neragavusių gardžios šauliškos košės, kuria jie vaišina renginių metu.
Mažeikių 1-ajai šaulių kuopai jau beveik dvidešimt penkerius metus vadovaujantis Pranas Trakinis sako, kad tai tik paradinė jų veiklos pusė, o kitą visuomenė nelabai mato. Vadas džiaugiasi, kad mūsų rajone aktyviai į šaulių veiklą įsitraukia jaunimas – čia jis įgauna Tėvynės meilės, patriotizmo ir pilietiškumo pagrindus, sustiprėja fiziškai, susiformuoja jų supratimas apie karišką drausmę, požiūris į tikrąsias gyvenimo vertybes.
Mažeikių rajono gimnazijose ir mokyklose yra aštuoni jaunųjų šaulių būriai: Viekšnių gimnazijos jauniesiems šauliams vadovauja Antanas Šliažas, Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje su šauliais užsiima Gražina Mitkuvienė, su šauliais Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje dirba Benediktas Spirgys, Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio bei Mažeikių Kalnėnų pagrindinių mokyklų jaunųjų šaulių būriams vadovauja Stasys Pauliukas, Senamiečio pagrindinės mokyklos šaulių vadovė yra Aurelija Urnikienė, Sodų vidurinėje mokykloje su šauliais dirba Roma Antanavičiūtė, Merkelio Račkausko gimnazijos šauliams vadovauja Sonata Maigaitė.

Prisimena veteranus

Devintąjį Mažeikių šaulių kuopos būrį sudaro vyresnieji šauliai, kurių yra apie keturiasdešimt. Pasak P. Trakinio, šauliu tampama visam gyvenimui, jų amžius būryje yra nuo dvylikos iki šiek tiek daugiau nei aštuoniasdešimt metų. Šauliai su pasididžiavimu mini praėjusiais metais Anapilin išėjusius devyniasdešimt aštuonerių metų Ildefonsą Bičkų ir viekšniškį Augustą Mylę, kuris šį pasaulį paliko būdamas devyniasdešimt trijų metų.
„Dabar mūsų kuopoje yra ir aštuoniasdešimtmečių, ir šiek tiek vyresnių šaulių, jų amžiaus vidurkis būtų apie keturiasdešimt penkerius metus. Smagu, kad mūsų kuopa yra viena stipriausių rinktinėje, kurią be mažeikiškių sudaro dar keturios kuopos: Telšių, Plungės, Rietavo ir Varnių“, – vardijo P. Trakinis.
Jaunųjų šaulių būriuose yra nuo 15 iki 30 moksleivių, kasmet jų gretas papildo vis nauji nariai. Patraukti į šaulių pusę juos paskatina vis įdomesne, įvairesne tampanti veikla: jie ne tik dalyvauja stovyklose, bet ir kiekvieną savaitę po dvi valandas mokosi karinio parengimo, pagal galimybes yra vežami į šaudyklas. Be to, yra ir pakopinis mokymas, kurio metu vaikai atrenkami ir laikui bėgant tampa šauliais instruktoriais, gauna skiriamuosius ženklus.

Patriotizmo mokomasi palaipsniui

„Stengiamės vaikus sudominti be didelių lozungų – jei jiems pradėsime aiškinti apie patriotizmą ir pilietiškumą, jie pradės žiovauti, todėl viso to mokome per veiklą“, – įsitikinęs P. Trakinis.
Jis pastebi, kad į šaulius ateinantys vaikai yra lėtesni, su jais lengviau dirbti, o nenustygstantys vietoje šaulių gretose ilgai neužsibūna – ta veikla jiems atrodo per lėta, be to, ne visiems patinka čia vyraujanti drausmė, kurios privaloma laikytis.
„Būna, kad tokie vaikai iki galo neišbūna stovyklose, nes jiems netinka griežtas režimas – gal jie galvoja, kad čia bus vien diskotekos? Gailiuosi, kad vis trūksta laiko pabendrauti su aktyvesnio šaulio tėvais, sudominti tuo visą šeimą – nemanau, kad vaikai aiškina tėvams, kas yra Šaulių sąjunga ir kad tėvams tai yra įdomu. Norėtųsi, kad renginiuose, varžybose dalyvautų visa šeima. Kartais net nežinome, kas vaiko šeimoje vyksta, o būna taip, kad šaulių veikloje dalyvaujančio vaiko tėvai yra nusiteikę prieš tokį vaiko užimtumą, tad ateis laikas, kad tas vaikas Šaulių sąjungą turės palikti“, – svarstė P. Trakinis.
Pašnekovas džiaugiasi, kad dabar turi pavaduotoją – Apolinarą Zubį, kuris, daugiau dirbdamas su jaunimu, į tas problemas įsigilins.
Vadas samprotavo, kad pilietiškumo ir patriotiškumo jausmas ugdomas palaipsniui įtraukiant moksleivius į vis aktyvesnę šaulių veiklą – tada jis pradeda suvokti vis didesnes savo pareigas. „Patriotizmą vaikui gal iš karto sunku išugdyti, bet pilietiškumo – to, kad jis negali rauti medelių, daužyti stotelių, galime mokyti nuo mažens. Laikui bėgant jauniesiems šauliams vis didesnę prasmę ir reikšmę įgyja ir valstybės vėliava, ir himnas, tad jų vertybės keičiasi, tuos dalykus jie mato vis kitaip“, – įsitikinęs P. Trakinis.

Veiklos netrūksta

Per metus jauniesiems šauliams surengiama po keletą stovyklų. Šiemet pirmoji jaunųjų šaulių stovykla nuo vakar veikia Šerkšnėnų Julijono Kumpikevičiaus aerodrome, kita rugpjūčio 9-ąją bus atidaryta Tirkšlių pušyne. Rengiant tas stovyklas į pagalbą ateina vyresnieji šauliai: jie padeda pastatyti palapines, paruošti laužavietes, sanitarinius mazgus.
Šauliai iki 50 metų dalyvauja rinktinės organizuojamuose mokymuose: mokosi valdyti ginklą, du kartus per metus yra vežami į šaudyklą – ten mokosi šaudyti ir su naujaisiais ginklais.
Vyresnieji šauliai mokomi rikiuotės, statuto elementų, yra suformuota vyresniųjų šaulių gaisrininkų komanda, ruošiamasi sukomplektuoti tokią komandą ir iš jaunimo – vyresnieji bus jų mokytojai.
Kuopa turi šiek tiek technikos, kurią reikia prižiūrėti, paremontuoti, nes ji būtina vežant šaulius į stovyklas, mokymus ir kitokius užsiėmimus. Transporto priemones vairuoja taip pat patys reikiamą vairuotojo kategoriją turintys šauliai.

Traukia susidomėjimas karyba

P. Trakinis pasakojo, kad šaulių gretas papildo tie mažeikiškiai, kurių tėvai yra buvę tremtiniai, giminaičiai – buvę partizanai ar šauliai.
„Ateina ir tokių, kurie gyvenime neranda kur save realizuoti, mėgsta šaudyti, domisi ginklais. Yra tarnavusių kariuomenėje, tad jiems iš tų laikų likęs kažkoks susidomėjimas karine tarnyba, jie nori vėl pajusti kažką panašaus“, – kalbėjo Mažeikių šaulių kuopos vadas.
Pats P. Trakinis į šaulių gretas įsijungė 1992 metais. Studijuojant Kauno politechnikos institute veikė karinė katedra, reikėjo lankyti karybos paskaitas, užsiėmimus, tad pradiniai įgūdžiai buvo.
„Manęs karinis režimas, ginkluotė ir visa struktūra neatbaidė, o paskui laisvoje Lietuvoje susidarė sąlygos visa tai vėl išbandyti, todėl ir pagalvojau, kad eisiu į Šaulių sąjungą. Ir kai ten keitėsi valdžia, vyko naujo vado rinkimai, kažkas pasiūlė mane ir tapau vadu. Tada Šaulių sąjungoje buvau atitarnavęs pusę metų“, – prisiminė vadas.
Šaulys – iki gyvenimo pabaigos
Prieš įstojant į Šaulių sąjungą P. Trakinį jaudino Sausio 13-osios įvykiai – tada jis dirbo Mažeikių elektrotechnikos gamykloje ir Vilniuje lankėsi po tų didžiųjų, visą Lietuvą sukrėtusių, neramumų.
„Visa tai ir po to besiklostantys laisvėjančios Lietuvos įvykiai mane kažkaip užkaitino. Nebuvo tuo pramušta galva, bet galvojau – pabendrausiu su bendraminčiais, vilkėsiu karišką uniformą, dirbsime su ginklais, mokysimės šaudyti.
Ir tos šaulių istorijos gerai nežinojau, tik vėliau teko su tuo susipažinti, daug skaityti. Ir išėjo taip, kad čia likau visam gyvenimui, kelio atgal nežinau ir jo nėra. Ir kai nebebūsiu vadu, manau, kad šauliu liksiu iki gyvenimo pabaigos“, – teigė P. Trakinis.
Jo teigimu, į Šaulių sąjungą niekas nėra varomas varu. Į jos gretas verta eiti todėl, kad ši sukarinta, patriotinė organizacija nedaro ir nemoko nieko blogo: jaunimui tai yra puiki drausmės, tvarkos, pilietiškumo, patriotizmo mokykla, vyresnieji čia atėję gali būti naudingi savo šaliai ir atlikti kai kurias funkcijas: ateityje šaulių kuopos rajonuose galės saugoti svarbius strateginius objektus, ruošiami įstatymai, kad šauliams būtų galima laikyti ginklus.
Vytautas MALŪKAS „Santarvė“

Mažeikių šaulių vadas Pranas Trakinis į šventes kartais atvyksta su mėgstama karine technika.„Santarvės“ redakcijos archyvo nuotr.

One Reply to “Mažeikių jaunieji šauliai patriotizmo mokomi ne lozungais”

  1. Tautietis parašė:

    Tegul papasakoja kaip atidave sauliai gynklus Sovietams 1940m isdave Lietuvos valstybe ir prezidenta Antana Smetona.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*