Reklama

Lietuvoje, Pinigai | 2017-03-02 13:59 | Autorius:
Versija spausdinimui

Pertvarkos – visuomenės gerovei ir ūkio augimui(0)

Nuotrauka LR finansų iš ministerijos archyvo

Šiandien finansų ministras Vilius Šapoka pristatė numatomas mokesčių, biudžeto formavimo, regionų ir finansų rinkų plėtros pertvarkas. Jomis siekiama mažinti socialinę atskirtį ir skatinti ekonomiką.
„Nors pertvarkų sritys skiriasi, tačiau visos jos tampriai susijusios tarpusavyje, persidengia ir maksimalų rezultatą gausime tik įgyvendinę jas visas. Skatinsime priemones, kurios duos realios naudos ekonomikai ir žmonių gerovei, ūkiškumą bei racionalų planavimą“, – sakė finansų ministras.

Smulkiam verslui – metus truksiančios mokesčių „atostogos“

Kompleksine mokesčių pertvarka Finansų ministerija siūlo mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, taip pat numato peržiūrėti mokesčių lengvatas ir palikti tik tas, kurios yra socialiai teisingos ir efektyvios.
Kartu peržiūrint smulkaus verslo apmokestinimą, planuojama veiklą pradedančiam verslui suteikti vienų metų „atostogas“ nuo mokesčių. Be to, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą įmonėms numatoma siūlyti leisti apmokestinamąjį pelną susimažinti iki 100 proc., taip pat skatinti alternatyvaus finansavimo plėtrą. Tikimasi, kad šios priemones padės skatinti investicijas bei verslui užtikrins geresnes alternatyvaus skolinimosi sąlygas.
Daug dėmesio Finansų ministerija skirs skatindama savanorišką mokesčių mokėjimą. Tarp priemonių numatomas ir visuomenės švietimas, ir mokesčių procedūrų supaprastinimas (pavyzdžiui, preliminarių PVM deklaracijų formavimas ir kitos paslaugos mokesčių mokėtojams).  Kartu Finansų ministerija akcentuoja, kad gauna vis daugiau informacijos apie mokesčių mokėtojus iš įvairių šaltinių, todėl vengiantys mokėti mokesčius nuo šios pareigos nepasislėps.
„Dėl neapskaitytos ekonomikos nukenčiame visi. Pavyzdžiui, per metus PVM prarandame tiek, kad galėtume kiekvienam pensininkui pridėti po 90 eurų kas mėnesį. Svarbu, kad žmonės suprastų, jog mokesčiai grįžta konkrečia nauda, o jų nemokantys atsakomybės neišvengs“, – sakė V. Šapoka.

Biudžeto pertvarka – daugiau racionalumo ir skaidrumo

Biudžeto formavimo pertvarka siekiama peržiūrėti strateginius planavimo dokumentus ir jų skaičių optimizuoti, susieti išlaidas su rezultatais, didinti institucijų atsakomybę ir atskaitomybę. Daug dėmesio numatoma skirti viešumui – kad visuomenė aiškiai ir paprastai galėtų matyti, kur naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
„Netinkamai suplanuotos išlaidos galiausiai tampa papildoma našta mokesčių mokėtojams, taip neturi būti. Planavimas turi būti toliaregiškas ir pasvertas – brangus kiekvienas euras, ypač atsižvelgiant į galimus pokyčius dėl ES investicijų po 2020 metų“, – sakė finansų ministras.

Kryptinga regionų plėtra

Regionų plėtros pertvarka bus siekiama identifikuoti ir efektyviai išnaudoti regionų ekonominį potencialą – kad investicijos būtų tinkamai planuojamos ir ekonomiškai pagrįstos, kurtų didesnę pridėtinę vertę (visų pirma darbo vietas), mažėtų infrastruktūros išlaikymo ir paslaugų sąnaudos. Finansų ministerija skatins savivaldybes labiau bendradarbiauti, kartu vykdyti visam regionui svarbius projektus, didinti veiklos skaidrumą, į planavimą ir sprendimų priėmimą įtraukiant ir gyventojus ir verslą.
„Regionai turi potencialo plėtrai, tačiau jo neišnaudoja. Siūloma pertvarka siekiame, jog labiau bendradarbiaudami ir būdami atviresni, jie efektyviau išnaudotų savo galimybes“, – sakė finansų ministras.

Finansų rinkų plėtra – iki 700 mln. naujų investicijų

Didžiąją dalį visų viešųjų investicijų Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos investicijos – po 2020 metų šis srautas sumažės, todėl turime ruoštis poreikių finansavimui savais ištekliais.
Tam numatoma peržiūrėti rizikos kapitalo ir pensijų fondų, verslo angelų bei pakeitimo vertybiniais popieriais teisinį reguliavimą ir jį supaprastinti, efektyviau išnaudoti finansų technologijų (FinTech) galimybes. Tai leistų iki 2020 metų pritraukti apie 700 mln. privačių lėšų verslo ir viešiesiems projektams finansuoti, o kapitalo rinkos augtų po 2 proc. kasmet.
„Įdiegsime priemones, didinančias Lietuvos nepriklausomumą nuo išorės finansavimo šaltinių. Finansų rinka gali ir turi žymiai labiau prisidėti prie šalies gerovės“, – sakė finansų ministras.
Parengta pagal LR finansų ministerijos viešųjų ryšių skyriaus inf.

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: Algirdas Butkevičius, alkoholis, avarija, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, orai, paroda, policija, rinkimai, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, taryba, vagystė, vagystės, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.
' + '');