Lietuvoje | 2011-07-26 09:16 | Autorius:
Versija spausdinimui

Po Rusnės salą…(0)

Rusnės sala ypatinga viskuo: ją apkabinusiais ir joje kelius išraizgiusiais vandenimis, vasaros ir žiemos polderiais, pavasario ir žiemos potvyniais, gandrų pulkais ir gausybe migruojančių ir čia perinčių paukščių, savo istorija, kulinariniu paveldu ir, žinoma, žmonėmis, kurie tvirtai lyg pamario gluosniai suleidę šaknis į derlingą užliejamų pievų žemę, gyvena būtent čia, saloje.

Keliu į Rusnę
Rusnė – potvynių karalystė, žvejų Meka. Važiuojantieji į Rusnės salą prasuka pro Šilutės mecenato Hugo Šojaus dvarą, kerta geltonąjį Šyšos tiltą ir tada jau kelias veda tiesiai į Rusnę. Tiesa, minėtas kelias iš Šilutės į Rusnę buvo nutiestas 1872 m., o kol jo nebuvo, rusniškiai Šilokarčemą (taip anksčiau vadinosi Šilutė) pasiekdavo Šyšos upe.
Už Šilutės ligoninės, kuri stovi miesto pakraštyje, kiek akis užmato, karaliauja užliejamos pievos. Pavasarį, kai tyvuliuoja potvynio vanduo, čia suskrenda šimtai migruojančių paukščių. Dangaus mėlynumo vandenyse plaukioja gulbės, tolumoje – gausybė ančių. Pavasarį Pamaryje ir kituose Lietuvos vandens telkiniuose galima pamatyti keturių rūšių gulbių: mažosios ir juodosios Lietuvoje neužsibūna, jos migrantės, o nebylės ir giesmininkės lieka perėti. Lietuvos ornitologų draugija 2011-uosius paskelbė šių grakščių paukščių metais. Gulbė giesmininkė įrašyta į Raudonąją knygą. Ją nuo gulbės nebylės atskirti nesunku: jos snapas – ne oranžinis, o geltonas, virš jo nėra juodo gumbo, snapo galiukas – juodas, ji baikštesnė.
Važiuojančius į Rusnę dar pasitinka ir Prezidento K. Griniaus tiltas. Šis gelžbetoninis 13 arkų tiltas pastatytas 1926 metais žemiausioje, nuolat pavasario potvynio užliejamoje vietoje. Tiltas ypatingas tuo, kad nejungia dviejų kurios nors upės krantų, o skirtas tik polaidžio vandenims nutekėti.
Kairėje kelio pusėje – Žalgirių miškas ir pelkynai. 1861 m. čia pradėjo kurtis Žalgirių pelkininkų kolonija, vėliau pavadinta Vokietijos imperijos kūrėjo Bismarko vardu. Pirmųjų kolonistų vargus iš Šilutės apylinkių kilęs rašytojas H. Zudermanas vaizdingai aprašė apysakoje „Jonas ir Erdmė“.
Kelias į Rusnę veda per Nemuno deltos regioninį parką (NDRP), kuris įkurtas 1992 m. Jį sudaro užliejamos pievos, Pamario pelkės ir miškai, unikalios salos ir protakų raizgalynė. Deltą kiekvieną pavasarį, kartais ir viduržiemį, užlieja potvynio vandenys. Tuomet dešimtys tūkstančių hektarų pievų ir laukų atsiduria po vandeniu. 1993 m. Nemuno delta įtraukta į tarptautinės svarbos pelkių sąrašą. NDRP teritorijoje aptinkama beveik 300 paukščių, o iš visų Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių 20 pastebima tik Nemuno deltoje.

Vienintelis tiltas į salą
Artėjame prie tilto per Atmatos upę. Tai vienintelis sausumos kelias į Rusnės salą. Šį 332 m ilgio ir 15 m aukščio tiltą 1974 m. pastatė lietuviai, latviai, ukrainiečiai, rusai. Tiltas kainavo daugiau kaip 3 mln. rublių.
Apie tilto statybą buvo svarstoma dar 1896 m., jo projektavimui tuomet pinigų skyrė Šilokarčemos apskrities seimelis, Prūsų provincijos ir Šilutės apskrities tarybos. Tilto statybos iniciatoriai buvo Rusnės geradaris Ernstas Ankeris, kunigas Gregoras, Šilutės apskrities asesorius Potersas ir kiti. 1913 m. gegužę pradėta statyti kairioji kranto atrama. 1914 m. liepą pakeliamas tiltas buvo užbaigtas, tik naudotasi juo neilgai – 30 metų. 1944 m. tiltą susprogdino, tad į Rusnės salą patekti buvo galima plaukiant keltu.
Tiltu nusileidus į Rusnės miestelį pasitinka kairėje pusėje stovinti viena seniausių liuteroniškų bažnyčių Lietuvoje (pirmoji rašytinė žinia apie ją pasiekia iš 1544 m. Prūsijos kunigaikščio Albrechto rašto). Ir pats Rusnės miestelis išsiskiria savo dviaukšte, net triaukšte medine architektūra. 18-20 a. pradžios deltos žmogaus gyvenimą medis lydėjęs nuo lopšio iki kapo. Atmata plukdomi sieliai užtikrindavo medienos gausą salos kaimuose, kur kūrėsi lentpjūvės. Iš medžio buvo statomi namai, daromi baldai ir pan. Medienos gausa leido įvairiais raižiniais puošti namų fasadus, lėkius, vėjalentes, antkapinius krikštus.

46 kv. kilometrų sala
Pagrindinė Nemuno upės deltinė atšaka – Rusnė, priartėjusi prie salos, išsišakoja į Atmatos (13 km) ir Skirvytės (9 km) upes, kurios tarsi apkabina Rusnės salą (manoma, kad salos pavadinimas ir kilo nuo upėvardžio). Už kelių šimtų metrų nuo Skirvytės atsišakoja Pakalnė (9 km). Skirvytė dešiniajame krante, Rusnės saloje, palikdama savo senvagę suskyla dar į dvi: Tiesiąją ir Vytinę. Tiesioji skiria Briedžių salą nuo Kaliningrado srities, o Vytinė dar dalijasi į daugybę smulkesnių protakų. Pakalnė išsišakoja į Rusnaitę ir Vorusnę (Skatulę). Be to, Rusnės saloje yra dvi savarankiškos upelių sistemos, deltinių sąnašų atskirtos nuo pagrindinių tėkmių: Naikupė, neturinti intakų, tiesiai įtekanti į Kuršių marias, ir Ulmo upelis, Atmatos kairysis intakas, turintis tankų sureguliuotų upelių, kanalų tinklą.
Rusnės sala – lygiausia ir žemiausia Šilutės rajono dalis, vos 0,5-1,5 m pakilusi virš Baltijos jūros lygio, ji užima 46 kv. km.
Anksčiau Rusnės salą sudarė Vorusnės, Pakalnės, Šyškrantos, Uostadvario ir Skirvytėlės kaimai (iš kurių beliko tik gatvės). Jie driekėsi palei upę. Žemės sklypai – siauri ir ilgi, šliejosi vieni su kitu, kad kiekvienai žvejo šeimai tektų paupio ruožo. Pamario žvejų namai buvo statomi galu į upę, kad taip apsaugotų nuo žvarbių vėjų. Medžiai tarsi ledlaužiai saugodavo sodybas nuo sugriovimų. Prie kiekvienos sodybos būdavo pririštos valtys žvejybai, šienui plukdyti ir į turgų nukakti.
Pirmasis apsauginis salos pylimas buvo supiltas 1840 m. Nuo tada potvynius Rusnėje pradėta reguliuoti polderiais. Dabar jų – per 20. Žiemos polderių yra daugelyje Europos šalių, tačiau vasaros – tik Rusnėje. Daugelis polderių pylimų ne tik saugo nuo potvynio – jais driekiasi žvyrkeliai, asfaltuoti pėsčiųjų takai. Rusnės salos pylimų ilgis – apie 220 km.
Uostadvaryje stovi dar 1876 metais statytas švyturys, o 1907 metais čia buvo įrengta ir pirmoji vandens kėlimo stotis. Sovietmečiu Uostadvaris garsėjo ir antynais, čia buvo galima paragauti ypatingų antienos šašlykų.
Smagu pasivaikščioti ir Skirvytėlės pylimu, kuriuo galima pasiekti etnografinę žvejo sodybą. Kazimiero Banio įkurtą ir puoselėjamą sodybą kasmet aplanko būriai smalsuolių. Kiek turi jėgų ir laiko, ponas Kazimieras mielai rodo ir pasakoja apie šio krašto žvejų buitį, gyvenimą. 200 metų senumo sodyboje išsaugota daug įvairiausių rakandų, žemės dirbimo ir žvejybos įrankių, kitų antikvarinių daiktų.
Laima PUTRIUVIENĖ
Rusnės miestelis išskirtinis savo dviaukšte, net triaukšte medine architektūra.


Uostadvaryje stovi dar 1876 metais statytas švyturys.


Etnografinę žvejo sodybą Rusnėje įkūręs Kazimieras Banys kasmet sulaukia gausaus būrio smalsių turistų.


Rusnėje yra ir viena seniausių liuteroniškų bažnyčių Lietuvoje.

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Naujienos iš interneto

traffix.lt
Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.